Rasta poezija yra poezijos rūšis, sudaryta iš kitos esamos rašytinės ar sakytinės medžiagos. Kadangi šios medžiagos jau yra, manoma, kad poetas jose „surado“ eilėraštį. Kad sukurtų ar „rastų“ tokią poeziją, poetas gali paimti žodžius ir frazes iš kito kūrinio arba pertvarkyti visą kūrinio turinį. Panašiai kaip ir kitos poezijos rūšys, rasti eilėraščiai gali būti parašyti įvairiais stiliais. Rasta poezija neturėtų būti painiojama su paraleline poezija, poezijos rūšimi, kuri remiasi tuo, kad poetas rašo visiškai naują eilėraštį kito eilėraščio ar poeto stiliumi.
Paprastai nėra taisyklių, susijusių su rasto eilėraščio struktūra. Rasta poezija gali būti epo ar baladės stiliaus, arba ji gali atitikti haiku ar limerick poezijos formatus. Kai kurie poetai gali teikti pirmenybę rimuotiems eilėraščiams, o kiti gali rašyti tuščius eilėraščius. Sonetų, odžių ir pasakojamųjų eilėraščių stiliai gali būti vaizduojami su rasta poezija. Kol esama medžiaga leidžia, rastas poetas gali sukurti bet kokio stiliaus eilėraščius, o kai kurie poetai netgi gali priimti iššūkį panaudoti esamas medžiagas kuriant tam tikrą poezijos stilių.
Poetai gali „rasti“ poeziją bet kur. Kai kurie poetai rado poezijos knygų ištraukose, visuomenės veikėjų kalbose ir net įprastose komunikacijos dalyse, pavyzdžiui, laiškuose. Kartais literatūros ir kalbų mokytojai sukurs mokiniams užduotis parašyti rastą poeziją pagal mėgstamą apsakymą ar knygos skyrių. Rašytojai gali atlikti šį pratimą patys, norėdami išlavinti savo kūrybinius raumenis ar tiesiog norėdami pasilinksminti.
Dėl rastosios poezijos aidėjimo pobūdžio ji dažnai painiojama su paraleline poezija arba dėstoma kartu su ja. Svarbu suprasti, kad nors šios dvi poezijos rūšys semiasi iš kitų šaltinių, jos nėra tas pats. Rašydamas paralelinį eilėraštį poetas pasirenka kitą eilėraštį ar kito poeto stilių ir po to modeliuoja savo eilėraštį. Tačiau, rašydamas rastą eilėraštį, jis paima jau parašytą ar ištartą medžiagą ir tam tikru struktūriniu būdu jas pertvarko, kad sukurtų eilėraštį ten, kur to, atrodo, dar nebuvo. Kitaip tariant, paralelinio eilėraščio rašytojas rašo eilėraštį nuo nulio, o rasto eilėraščio rašytojas pažvelgė į kitą medžiagą ir „surado“ eilėraštį.