Apibendrinamasis rašinys yra tam tikras esė, kai tema tiriama iš skirtingų šaltinių gaunant skirtingą informaciją. Tada šios informacijos ir faktų dalys yra „susintezuojamos“ arba sujungiamos, tačiau tai nereiškia, kad esė yra tik visos surinktos informacijos santrauka. Susintetintos idėjos naudojamos kuriant arba remiant naują paties rašytojo sukurtą idėją. Pedagogai paprastai naudoja šį rašinį, norėdami patikrinti mokinio gebėjimą tyrinėti ir suprasti naujas žinias bei galiausiai sukurti naują savo idėją.
Kaip ir visi rašytiniai tekstai, sintezės esė sukasi apie tam tikrą temą, dažniausiai labai specifinę temą, kurioje rašytojas išreiškia savo požiūrį „tezės teiginiu“. Šis teiginys paprastai susideda tik iš vieno sakinio, kuris apima pačią dalyko esmę. Tolesni sakiniai ir pastraipos paremtų disertacijos teiginį. Tyrimo metu rašytojas gali permąstyti savo disertacijos teiginį, kurį, jei nori, gali pakeisti.
Rašytojas taip pat turėtų rinkti ir naudoti patikimus ir svarbius šaltinius, kad patvirtintų disertacijos teiginį. Ypač akademiniam rašiniui pirmenybė teikiama tokiems šaltiniams kaip knygos, laikraščiai, žurnalai ir kiti akademiniai moksliniai darbai. Taip pat priimami internetiniai šaltiniai, tiesioginės, pasakytos įtakingų žmonių citatos, seminarų ir kalbų įrašai. Kad visa informacija būtų naujausia ir patikima, rašytojas turi pasirinkti ne senesnius nei dešimties metų šaltinius.
Kad sintezės rašinys būtų veiksmingas, ne tik turi patikimą tezės teiginį ir patikimus šaltinius, bet ir turi būti tinkamai organizuota. Visa informacija turi būti parašyta taip, kad skaitytojai jaustų ryšį tarp visų pastraipų. Rašytojas gali parengti apytikslį metmenis, kad sutvarkytų visus savo punktus, prieš iš tikrųjų juos rašydamas. Pavyzdžiui, pirmasis esė taškas gali būti pats svarbiausias, einantis link mažiausiai svarbaus taško, arba atvirkščiai.
Pateikus visus su dalyku susijusius duomenis ir informaciją, turėtų būti baigiamas sintezės rašinys su paties rašytojo duomenų interpretacija. Tai galiausiai sukurs naują suvokimą ir galiausiai naują mintį apie temą. Dažnai baigiamojoje pastraipoje taip pat bus pakartotas disertacijos teiginys. Tokiu būdu sintezės esė ne tik patobulins rašytojo tyrinėjimo ir minčių formavimo įgūdžius, bet ir padės skaitytojui suprasti temą.