Didžiosios ir mažosios raidės reiškia raidžių dydį ir formą, naudojamą rašant, paprastai išskiriant didžiąsias ir mažąsias raides tokiomis kalbomis kaip anglų. Šio atskyrimo tikslas – palengvinti skaitymą tokia kalba, nes abu atvejai leidžia nurodyti įvairias idėjas. Pavyzdžiui, anglų kalba didžioji arba didžioji raidė paprastai vartojama kiekvieno sakinio pradžioje, norint nurodyti tinkamus daiktavardžius ir tam tikrus svarbius žodžius. Rašto atvejis kaip praktika atsirado dėl rašytinės kalbos evoliucijos ir įvairių dydžių bei rašymo stilių raidos.
Ne visos kalbos iš prigimties turi skirtingus atvejus, o tos, kuriose yra daugiau nei viena didžioji raidė, gali tai padaryti įvairiais būdais. Tačiau anglų kalboje raidės gali būti rašomos dviem pagrindiniais atvejais: didžiosiomis ir mažosiomis. Didžiosios raidės, taip pat vadinamos didžiosiomis arba „majuscule“ raidėmis, yra didesnės ir dažnai puikiai išsidėsto tarp viršutinės ir apatinės rašymo eilučių, įskaitant tokias raides kaip „A, B, C, D…X, Y, Z“. Priešingai, didžiosios raidės arba „minuscule“ sudaro didžiąją dalį raidžių, parašytų bet kuriame šiuolaikinės anglų kalbos pavyzdyje, jos gali būti ne tik apatinėje eilutėje, bet ir apimti raides „a, b, c, d…x, y, z.
Didžiosios ir mažosios raidės tokioje kalboje kaip anglų paskirtis yra padėti skaitytojui lengviau atpažinti žodžius ir idėjas. Nors sakinio pabaigoje naudojami skyrybos ženklai, pvz., taškas arba taškas, didžiosios arba didžiosios raidės naudojimas sakinio pradžioje padeda skaitytojui parodyti minčių atskyrimą. Tikrieji daiktavardžiai anglų kalba rašomi didžiosiomis raidėmis, todėl kas nors gali lengviau atskirti vietų ar žmonių pavadinimus nuo bendrinių žodžių. Šis didžiųjų ir mažųjų raidžių naudojimas gali padėti nurodyti reikšmę. Pavyzdžiui, „prezidentas“ vartojamas kalbant apie darbą apskritai, o „prezidentas“ nurodo konkretaus asmens vardą.
Per šimtmečius evoliucionuojant ir vystantis rašytinei kalbai, augo ir raidžių raidžių raida raštu. Pradinius tekstus sudarė tik didžiosios arba didžiosios raidės. Vis dėlto, kai vis daugiau žmonių pradėjo rašyti rašikliais ir rašalu, rašymo stilius ėmė keistis ir buvo pradėtos naudoti mažos raidės, kad būtų sukurtas didesnis kontrastas ir teksto srautas.
Perėjus nuo ranka rašytų tekstų prie tekstų, sukurtų spausdinimo mašina, buvo įvestas terminas „laiškų dėklas“. Fizinės raidės, skirtos naudoti spaudoje, buvo laikomos atskirais dėklais, o „mažosiose raidėse“ buvo minimos raidės. Kai šis terminas buvo paplitęs, žmonės pradėjo vartoti frazę „didžiosios raidės“, kad būtų nurodytos didingosios raidės. Tai nėra visiškai tikslu, nes spaustuvės didžiojoje raidėje taip pat gali būti skyrybos ir kitų ženklų, tačiau jų reikšmė yra gerai žinoma.