Būdvardis daiktavardis yra gramatikos terminas, apibūdinantis, kada būdvardis užima daiktavardžio vietą sakinyje arba kai daiktavardis užima būdvardžio vietą. Bet kuriuo atveju būdvardinis daiktavardis yra skirtas tam, kad teiginys būtų labiau aprašomas, dažnai pridedant lengvą metaforinį kontekstą. Pavyzdžiui, pavadinant asmenį „nerangiu“ tarsi jo vardu, būdvardis „gremėzdiškas“ tampa tinkamu daiktavardžiu ir sukuria metaforinį įvardinto asmens aprašymą. Šie modifikuoti žodžiai yra dažni sudėtingiausiomis kalbomis, bet ypač dažni anglų, arabų, japonų ir vokiečių kalbomis.
Norint tiksliai suprasti, kas yra būdvardis, svarbu žinoti, kas yra daiktavardžiai ir būdvardžiai. Apskritai daiktavardis yra bet koks asmuo, vieta, daiktas ar idėja. Tai iš esmės reiškia, kad daiktavardis yra bet kas, kas iš tikrųjų yra „kažkas“. Jei asmuo gali įsivaizduoti fizinį ar psichinį „kažko“ egzistavimą, tai beveik neabejotinai yra daiktavardis. Pavyzdžiui, „knyga“ yra daiktavardis, nes mes visi galime įsivaizduoti knygą sėdinčią ant stalo, bet „gražus“ – ne. Nors žmogus gali būti malonus arba elgtis gražiai, tai tik asmens, o ne paties žmogaus apibūdinimas.
Būdvardis apibūdina daiktavardį, kad būtų aiškesnis jo egzistavimas. Aukščiau pateiktame pavyzdyje ant stalo sėdinčią knygą tūkstantis skirtingų žmonių gali įsivaizduoti tūkstančiais skirtingų būdų. Būdvardžiai leidžia žodžiams padaryti daiktavardžio egzistavimą aiškesnį, o tai leidžia jo aprašymams turėti daugiau reikšmės. Pavyzdžiui, knyga gali būti „raudona knyga“, o stalas gali būti „metalinis stalas“. Šie du aprašomieji žodžiai sumažino knygą ir jos lentelę iš beveik begalinio variantų skaičiaus iki palyginti nedidelio skaičiaus.
Vartodamas būdvardinį daiktavardį, žmogus vartoja žodį, kuris paprastai yra daiktavardis, kaip būdvardį arba žodį, kuris dažnai yra būdvardis, kaip daiktavardį. Du bendri daiktavardžiai yra „rasė“ ir „arklys“. Abu šie žodžiai yra atskiri daiktavardžiai, turintys savo ypatingą reikšmę. Vartojant kartu, vienas tampa kito būdvardžiu: „žirgų lenktynės“ arba „žirgų lenktynės“. Abi tos frazės turi skirtingas reikšmes, nes pirmasis žodis visada laikomas antrojo žodžio būdvardis; arba žirgas, kuris lenktyniauja, arba lenktynės su žirgais.
Antrasis būdvardinio daiktavardžio vartojimas, kai būdvardis naudojamas kaip daiktavardis, dažnai yra iš dalies metaforinio aprašymo arba atviros klasifikacijos dalis. Pavyzdžiui, „prancūzas“ yra aprašomasis žodis, uždėtas ant objekto: „prancūzas“ arba „prancūzų apsirengimas“. Kai vartojamas tokiu būdu, tai yra būdvardis, tačiau frazėje „prancūzai“ žodis „prancūzas“ naudojamas kaip daiktavardis prancūzų tautai klasifikuoti.