Bendrosios žinios turėtų būti informacija, kurią žino arba tikisi žinoti visi. Tai gali būti informacija, kurią plačiai žinos visa žmonija, arba ji gali būti pagrįsta kultūra, religija, vieta ir grupe. Idėja svarbi socialiniam gyvenimui, nes gali nulemti įtraukimo ar atskirties ir izoliacijos ar priėmimo jausmą. Tai taip pat susiję su įprastine išmintimi.
Filosofai bando atskirti žinias nuo žinojimo suvokimo. Tai sukasi aplink klausimą, ar informacija yra abipusiai žinoma. Pavyzdžiui, Bradas turi 12 draugų ir kiekvienam draugui atskirai pasako, kad jie susitiks kino teatre 8 val. Kiekvienas iš 12 žmonių žino, kad eis į kino teatrą 8 val. su Bradu, bet niekas nežino, kas kitas žino. Ši informacija. Šia prasme laikas ir vieta yra bendras žinojimas, bet ne abipusis žinojimas.
Kai kurie žmonės mano, ypač jaunesnio amžiaus, kad yra tam tikrų dalykų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas. Dažnai tokios žinios tampa sutartinėmis arba gauta išmintimi. Tai reiškia, kad žinios ne visada yra teisingos. Viena iš sunkiausių vyriausybių ir grupių problemų yra mitų, gandų ir miesto legendų sprendimas.
Sociologija vaidina svarbų vaidmenį, nes tokios informacijos žinojimas ar nežinojimas gali nustatyti, ar kas nors priklauso grupei, ar iš jos pašalintas. Todėl bendrosios žinios gali būti naudojamos kaip priemonė įžeisti ar atskirti ką nors kitą. Naudodamas Brado pavyzdį iš aukščiau, Bradas gali naudoti atskyrimo metodą, kad papasakotų 12 žmonių apie kelionę į filmą, bet nepasakotų kam nors kitam. Kadangi bendros žinios nėra abipusiai žinomos, niekas neperduos informacijos atskirtam asmeniui.
Filosofas Davidas Hume’as pirmasis aptarė bendro žinojimo idėją 1740 m. Tačiau Davidas Lewisas buvo pirmasis, kuris 1969 m. pristatė patį terminą. Lewisas suskirstė idėją į du skirtingus tipus: faktinį tikėjimą ir pagrindą tikėti. Tikrasis tikėjimas yra pagrįstas tiesiogine ko nors patirtimi. Priežastis tikėti grindžiama skaitymu, pasakojimu apie ką nors ar tikėjimu kokiomis nors žiniomis.
Akademinėje bendruomenėje studentai turi pateikti esė ar egzamino atsakyme pateiktos informacijos įrodymą. Tačiau tai neapima to, kas laikoma visuotinai žinoma. Amerikos tautų ar prezidentų vardų cituoti nereikia. Reikia įrodyti konkretesnes datas, citatas ir idėjas.
Bendrosios žinios naudojamos kaip daugelio viktorinų ir viktorinų laidų pagrindas. Informacija, kurią dauguma žmonių laiko žinoma, sudaro didžiąją dalį lengvų ir vidutinio lygio klausimų TV laidose, tokiose kaip „Kas nori tapti milijonieriumi“ ir „Silpčiausia grandis“. Specializuotos ir neįprastos žinios naudojamos sunkesniems klausimams, už kuriuos gaunami didesni prizai.