Vienaskaitos įvardis yra žodis, kuris užima vietą arba nurodo daiktavardį sakinyje, kuris yra vienaskaita. Tai reiškia, kad daiktavardis, pvz., „katė“ arba „stalas“, gali būti pakeistas vienaskaitos įvardžiais, tokiais kaip „jis“ arba „tai“. Priešingai, daugiskaitos įvardžiai paprastai naudojami kalbant apie daiktavardžius, kurie taip pat yra daugiskaitos forma, pavyzdžiui, daiktavardis „broliai“ pakeičiamas į „jie“. Anglų kalboje nėra neapibrėžtos ar neutralios lyties asmens vienaskaitos įvardžio, o tai daugeliui rašytojų dažnai kelia problemų oficialiuose darbuose.
Pagrindinė vienaskaitos įvardžio funkcija yra gana paprasta, nes tai tik įvardis, pakeičiantis daiktavardį vienaskaitos formoje. Įvardžiai paprastai sakinyje vartojami norint nurodyti daiktavardį arba jo vietoje, kuris vadinamas antecedentu. Toks sakinys, kaip „Tai mano katė, mano katė gana draugiška“, yra gramatiškai tikslus, bet pasikartojantis, skaitomas ir skamba gana keistai. Daiktavardžio frazė „mano katė“ gali būti pakeista vienaskaitos įvardžiu „jis“ arba „ji“, atsižvelgiant į katės lytį. „Tai mano katė, jis gana draugiškas“, – mažiau kartojasi ir atrodo natūraliau.
Taip pat yra daugiskaitos įvardžių, kurie gali būti vartojami taip pat, kaip ir vienaskaitos įvardis, nurodant daugiskaitos pirmtaką. Sakinys „Mano raktai yra ant to stalo, prašau paduoti man raktus“ turi tą pačią pasikartojimo problemą, kaip ir ankstesniame pavyzdyje. Tai galima supaprastinti naudojant daugiskaitos įvardį, kad sakinys būtų pakeistas į „Mano raktai yra ant to stalo, prašau juos atiduoti“, kuriame „jie“ yra daugiskaitos įvardis. Skirtingai nei naudojant vienaskaitos įvardį, daugiskaitos formos nenurodo lyties, todėl jas galima naudoti lengviau.
Lyties svarba vartojant vienaskaitos įvardį anglų kalboje sukėlė gramatikos problemą. Anglų kalboje nėra jokios lyties atžvilgiu neutralios vienaskaitos įvardžio formos, nurodančios asmenį. „Aš“, „aš“ ir „mano“ gali būti naudojami vienaskaitos pirmojo asmens formoms, o „tu“ ir „tavo“ – antrojo asmens formoms. Tačiau vienaskaitos įvardis trečiajame asmenyje apsiriboja „jis“, „ji“ arba „tai“.
Šis lyties atžvilgiu neutralaus įvardžio trūkumas sukėlė tam tikrą rašytojų painiavą ir nusivylimą, nes „jis“ paprastai laikomas netinkamu kalbant apie asmenį. Oficialioje aplinkoje daugelis rašytojų vartoja frazę „jis ar ji“ arba „jo ar ji“, norėdami nurodyti nežinomos ar neaiškios lyties asmenį. Daugiskaitos įvardis „jie“ dažnai naudojamas neoficialiuose kontekstuose, pvz., „Kai randame asmenį, kuris parašė šį užrašą, jis turi didelių problemų“. Rašytojui dažnai geriausia tiesiog išvengti problemos ir pertvarkyti sakinį, kad nereikėtų įvardžio, pvz., „Šios pastabos rašytojas turi didelių problemų“.