Dviprasmybės klaidingumas yra logikos trūkumas, kai teiginio prasmė nėra visiškai aiški. Tai gali sukurti įtikinamų ir neteisingų teiginių, atsitiktinai arba suplanuotai. Netinkama frazė dažnai sukelia netyčinį humorą. Egzistuoja daugybė dviprasmiškų klaidų tipų, tarp labiausiai paplitusių yra dviprasmybės, amfibolijos ir kirčio klaidos.
Kalba yra universalus ir subtilus įrankis, galintis panaudoti žodžių atranką, frazę, kontekstą ir pabrėžimą formuojant reikšmę. Kartais įvairios interpretacijos gali sukelti painiavą. Neaiškiems teiginiams gali trūkti jokios aiškios prasmės. Neaiškus ar painus teiginys, dėl kurio klausytojas ar skaitytojas daro neteisingą išvadą, yra dviprasmybės klaidingumas.
Išraiškinimas yra dažna dviprasmiškumo klaida, kai žodis ar frazė vartojama su dviem skirtingomis reikšmėmis. Tokiu atveju daroma išvada, tarsi būtų tik viena reikšmė. „Įspūdingos knygos yra retos, o retos knygos yra brangios, taigi įdomios knygos yra brangios“, yra dviprasmybės pavyzdys. Kiekviena teiginio dalis yra faktinė, tačiau žodis „retas“ turi dvi panašias, bet skirtingas reikšmes.
Amfibolija sukelia painiavą vartodama žodžius ar frazes, kurios gali būti interpretuojamos įvairiai. Pavyzdžiui, išgirdęs „nuomotojas išvarė nuomininką iš buto“, klausytojas tai interpretuoja taip, kad nuomininkas buvo iškeldintas nuomotojo. Klausytojas gali pakaitomis manyti, kad nuomotojas fiziškai užpuolė ir paleido nuomininką į gatvę. Kontekstas ir patirtis leidžia daryti prielaidą, kad pirmasis yra labiau tikėtinas, tačiau abu yra galimos interpretacijos, sukuriančios dviprasmybės klaidingumą.
Akcentas gali tapti painiavos šaltiniu, kai žodinis kirčiavimas pakeičia prasmę. Pavyzdžiui, bet koks sarkastiškas teiginys, ištrauktas iš konteksto, gali pasirodyti kaip argumentas, patvirtinantis priešingą poziciją. Kai tai tyčia, tai ypač ciniška dviprasmiškumo klaida. Priklausomai nuo pabrėžimo, „Jeffas šiandien nepjovė mano vejos“ gali paskatinti klausytoją manyti, kad Džefas nupjovė kažkieno kito veją, kad nupjovė ką nors kita arba kad veją nupjovė kitą dieną.
Oficialios ir neformalios diskusijos, diskusijos, argumentai ir net paprasti pareiškimai yra pažeidžiami klaidų. Dažnai dviprasmybės klaidingumas atsiranda netyčia dėl prasto žodžių pasirinkimo ar nepatogios frazės arba dėl tikrojo kalbėtojo logikos trūkumo. Subtilios klaidos taip pat gali būti tyčinės, skirtos supainioti problemą, nuslėpti argumento trūkumus arba susieti su nesusijusiais dalykais. Šių trūkumų nustatymas ir atskleidimas gali greitai sugriauti kitaip įtikinamus argumentus.