Atliekant tarpą, veiksmažodis pašalinamas iš vieno sakinio, nes jis yra kitame, nors reikšmė išlieka aiški. Paprastas to pavyzdys yra tokiame sakinyje kaip „Bobas groja pianinu, Lisa – gitara“, kurio antrajame sakinyje žodis „groja“ buvo praleistas. Šio sakinio skaitytojas gali suprasti, kas turimas galvoje, ir padaryti išvadą apie veiksmažodį antrajame sakinyje, nors jis visiškai pašalintas. Tarpas atsiranda galutinėje vartosenoje kalbose, kurios sudaromos kaip subjektas-veiksmažodis-objektas (SVO), bet dažnai randamas pirmajame sakinyje kalbose, kurios yra subjektas-objektas-veiksmažodis (SOV).
Kalbos spragų svarba yra ta, kad ji aiškiai rodo, kad svarbių sakinio elementų gali trūkti, nesunaikinant prasmės. Tačiau šis pašalinimas turi būti atliktas atsargiai, kitaip sakinio prasmė gali būti užtemdyta arba kitaip įsiterpiama. Kad tarpas būtų atliktas tinkamai, turi būti naudojamas tik vienas veiksmažodis, kad prasmė išliktų aiški net esant tarpai. Pavyzdžiui: „Praėjusią savaitę perskaičiau vieną knygą, o mano sesuo – dvi! yra aiškus prasmės požiūriu, nes yra tik vienas veiksmažodis.
Ankstesniame pavyzdyje skyrybos ženklai buvo naudojami norint nurodyti, kur yra tarpas, tačiau to ne visada reikia atliekant tarpą. Dviejų ar daugiau veiksmažodžių vartojimas gretimuose sakiniuose paprastai daro sakinį gramatiškai klaidingą dėl tarpo vartojimo, nes prasmė gali pernelyg lengvai pasislėpti. Pavyzdžiui, tokiame sakinyje kaip „Bobas sužinojo, kad jo sesuo bėga greitai, o brolis – lėtai“, yra per daug galimybių susipainioti. Galutiniame sakinyje yra spraga, bet ten gali būti du galimi veiksmažodžiai: „išmoko“ arba „bėga“. Nors galima daryti prielaidą, kad tarpas yra „bėga“, tai yra gramatiškai klaidingas sakinys.
Gapping atskleidžia gana daug apie tai, kaip kalba surenkama ir kaip kalbėtojai ir klausytojai gali ją naudoti bendraudami. Plyšio struktūra paskutinėje sakinio dalyje, pvz., esanti anglų kalboje, egzistuoja kalbose, kurios sudaromos kaip subjektas-veiksmažodis-objektas arba SVO. Anglų kalbos sakiniai paprastai prasideda dalyku, tada veiksmažodžiu, kuris nurodo veiksmą, ir galiausiai objektu, su kuriuo jis atliekamas. Kitos kalbos, pvz., japonų ir korėjiečių, sudaromos kaip subjekto-objekto-veiksmažodžio arba SOV sakiniai. SOV kalbomis pirmame sakinyje daromas tarpas, o po jo einantis nurodo trūkstamą veiksmažodį.