Kabantis dalyvis yra specifinis kabančio modifikatoriaus pavyzdys. Tai apima dalyvį, esantį sakinyje taip, kad pakeistų nenumatytą sakinio dalį. Paprasčiau tariant, rašytojas nori, kad dalyvis pakeistų vieną sakinio dalį, tačiau dėl to, kur rašytojas deda dalyvį, jis iš tikrųjų pakeičia kitą sakinio dalį arba klaidina skaitytojus, kurią dalį jis turėtų pakeisti. Kabantis dalyvis gali būti atskirasis dalyvis arba dalyvio frazė. Paprastai gramatikos ekspertai pataria rašytojams perrašyti sakinius su kabančiais dalyviais, tačiau atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip kontekstas, supantis sakinį, perrašyti gali ir nebūtina.
Anglų kalbos gramatikoje dalyviai yra veiksmažodžiai, kurie veikia kaip būdvardžiai. Pradėję elgtis kaip būdvardžiai, šie veiksmažodžiai tampa dalyviais. Paprastai veiksmažodžiai, veikiantys kaip būdvardžiai, turi galūnę „-ing“. Veiksmažodžių, veikiančių kaip dalyviai, pavyzdžiai yra vaikščiojimas, plaukimas ir apsipirkimas. Visi šie žodžiai yra veiksmažodžiai, tačiau jie taip pat gali būti naudojami sakinio daiktavardžiams keisti, pvz., „vaikščiojimo takelis“, „plaukimo baseinas“ ir „prekybos centras“.
Dalyvis tampa kabančiu dalyviu, kai rašytojas pateikia jį netinkamoje sakinio vietoje. Įdėjus dalyvį netinkamoje vietoje, jis pakeičia neplanuotą sakinio dalį. Dažnai ta vieta yra sakinio pradžioje, bet tai nėra taisyklė.
Paprastai dalyvis arba dalyvio frazė turi pakeisti subjektą gretimoje frazėje. Pavyzdžiui, sakinyje „Einant per tamsų koridorių, šešėliai mane seka“ dalyvio frazė yra „vaikščioti per tamsų koridorių“. Šios frazės tema yra „šešėliai“. Tačiau šešėliai nevaikšto koridoriumi, todėl nors dalyvis modifikuoja dalyką, jis modifikuoja neteisingą sakinio dalį. Perrašant sakinį į „Eidamas per tamsų koridorių, aš jaučiu, kad šešėliai seka mane“ pakeičia temą į „aš“ ir leidžia dalyvio frazei pakeisti teisingą sakinio dalį.
Kabantis dalyvis gali sukelti painiavą ir net visiškai pakeisti sakinio prasmę. Paprastai gramatikai pataria nenaudoti kabančio laiko. Paprastai rašytojai stengiasi jų išvengti ir perrašys savo sakinius, kai jie arba jų redaktoriai juos suras.
Kartais pasitaiko atvejis, kai perrašytas sakinys tampa mažiau prasmingas arba tampa nepatogus, kai pašalinamas kabantis dalyvis. Toks atvejis gali atsirasti tiek formaliai, tiek neformaliai rašant ir kalbant, o ypač grožinės literatūros kūriniuose, kai perrašant sakinį jis skambėtų formaliau, nei pasakotojas ar veikėjas paprastai kalbėtų. Paprastai rašytojas ir jo redaktorius nustato, kuri dalyvio forma, teisinga ar kabanti, geriausiai atitinka bendrą kontekstą.