Genetinė klaida yra loginės klaidos rūšis, kai tam tikro argumento ar teiginio kilmė arba šaltinis yra naudojami argumentui paremti arba diskredituoti. Tokio tipo klaidos paprastai daromos, kai kas nors naudoja argumento ar pareiškimo šaltinį kaip būdą diskredituoti ar paremti idėją be papildomų įrodymų ar tikslo. Nors teiginio ar argumento šaltinis tikrai gali turėti įtakos pretenzijos tinkamumui ar patikimumui, paprastai tai neturėtų būti vienintelė atmetimo ar priėmimo priežastis. Genetinė klaida dažnai padaroma kreipimosi į autoritetą metu, kai kas nors bando paremti argumentą, vietoj to sukurdamas argumento pradininką.
Iš esmės netinkamumo klaida, genetinė klaida gali būti padaryta įvairiais būdais, siekiant paremti arba diskredituoti teiginį ar argumentą. Tokį klaidą dažnai daro vaikai, kurie naudoja argumentą „Mano tėvai man pasakė…“ norėdami pagrįsti bet kokį teiginį. Tokio pobūdžio ginčuose vaikas, besiginčijantis, tiki viskuo, ką sako jo tėvai, o tai yra pakankamas įrodymas vaikui. Tačiau kam nors kitam, girdinčiam argumentą, to gali nepakakti ir greičiausiai buvo padaryta genetinė klaida.
Kiekvienam, bandančiam analizuoti argumento logiką, svarbu prisiminti, kad teiginio kilmė arba šaltinis gali būti svarbūs. Žmogus, žiūrintis į JAV teisinę nuomonę, kurią pateikė Aukščiausiojo Teismo teisėjas, turėtų suvokti tokią nuomonę pateikiančio asmens svarbą. Tačiau šioje situacijoje kažkas gali lengvai padaryti genetinę klaidą, tiesiog teigdamas, kad nuomonė yra pagrįsta dėl jos šaltinio. Net jei argumento ar teiginio šaltinis yra svarbus, argumentui pagrįsti ir išvengti genetinės klaidos abiejose problemos pusėse turėtų būti naudojama kita informacija.
Kreipimasis į autoritetą dažnai panaudoja ir genetinę klaidą, todėl vienos klaidos išvengimas gali padėti išvengti kitos. Kai kas nors kreipiasi į valdžią, jis arba ji palaiko pretenziją pateikusį asmenį, o ne patį reikalavimą. Tačiau tokio pobūdžio argumentai ar apeliaciniai skundai yra klaidingi, nes bet kas gali meluoti arba būti netikslus, nepaisant patirties ar išsilavinimo. Norint sustiprinti bet kokį argumentą, reikėtų panaudoti papildomus įrodymus, išskyrus paprastą kreipimąsi į autoritetą, o tai gali padėti kam nors išvengti genetinės klaidos ir sukurti tvirtesnį argumentą.