Literatūrinė technika, žinoma kaip metonimija, dažniausiai naudojama poezijoje, siekiant atkreipti dėmesį į žodį ar idėją, šiek tiek pakeičiant poeto vartojamą dikciją. Nedidelis žodžio pasirinkimo pakeitimas gali sukelti didelių pokyčių, kaip skaitytojas suvokia eilėraščio sąvoką. Metonimija gali tai pasiekti, dažnai abstrahuojant pagrindinę idėją arba paverčiant ją didesne už gyvenimą.
Vienas paprastas būdas naudoti metonimiją poezijoje – vadinti ką nors tokiu vardu, kuris daro jį mažiau techninį ar konkretų, o abstraktesnį ar „archetipiškesnį“. Pavyzdžiui, jei poetas rašo eilutę, kad įtrauktų žmogų, kuris kraujuoja, bet vietoj žodžio „kraujas“ vartoja žodį „gyvenimas“, daugeliui skaitytojų susidaro kitoks įspūdis. Naudojant šį metonimiją, kraujas, kaip techninis biologinis elementas, abstrahuojasi į „gyvybės jėgą“, kažką su daugiau dvasinių ar metafizinių asociacijų. Tai vienas iš dažniausiai naudojamų metonimijos poezijoje ir kitoje literatūroje.
Be to, metonimija taip pat gali būti naudojama apibūdinant tokias institucijas kaip tautas arba viduramžių prasme karalystes. Vienas iš dažniausiai vartojamų metonimijų yra kariuomenę ar kariuomenę vadinti tautos „jėga“. Šiuolaikiniais terminais šis metoniminis terminas apimtų kitas gynybos sistemos dalis, pavyzdžiui, pažangias gynybos technologijas.
Kitas metonimijos naudojimas poezijoje apima daiktavardžio pašalinimą iš produktų linijos ir tiesiog paliekant būdvardį. Pavyzdžiui, žodžio „geras“ vartojimas geriems dalykams apibūdinti yra metonimijos vartojimas. Vėlgi, metonimijos naudojimas dar labiau abstrahuoja idėją. Pasakymas „geri dalykai“ suteikia konkretesnį supratimą apie tai, apie ką kalbama, tačiau pasakymas „viskas geras“ suteikia skaitytojams universalesnį įspūdį apie tai, kas aptariama ar aprašoma per poeziją.
Metonimiškumas poezijoje taip pat gali būti naudingas literatūrinėje simbolikoje. Literatūrinė simbolika yra idėja, kad žodžiai, kaip jie yra išreikšti puslapyje, gali turėti gilesnes arba paslėptas reikšmes. Čia metonimijos naudojimas gali padėti sukurti simboliškesnį literatūros kūrinį.
Apskritai metonimija paima kasdieniškus, įprastus objektus ir suteikia jiems daugiau poetiškos spalvos ar „gyvybės“. Tie, kurie kritikuoja literatūrą ar kitą meną, dažnai kalba apie tai, kad kažkas „atgyja“. Siekdami šio tikslo, poetai naudoja metonimiją, kūrybiškiau apibūdindami paprastus daiktus ar sąvokas.