Statyvinis veiksmažodis yra veiksmažodžio tipas, kuris nekeičia savo būsenos arba, kitaip tariant, yra statiškas. Viena iš dviejų anglų kalbos veiksmažodžių klasifikacijų, statiniai veiksmažodžiai paprastai nėra veiksmo veiksmažodžiai ir negali būti keičiami į progresinį laiką. Jie yra priešingi dinaminiams veiksmažodžiams, kurie gali pakeisti savo būsenas ir dažnai apibūdina veiksmus, kurie turi pradžią, vidurį ir pabaigą.
Nurodydami suvokimo arba santykio aspektą, statiniai veiksmažodžiai yra statiški. Pavyzdžiui, frazėje „Aš myliu pyragą“ žodis „meilė“ yra statinis veiksmažodis. Mylimo torto veiksmas nėra veiksmas su pradžia ir pabaiga, tai emocija, kuri egzistuoja be laiko rėmo. Kita vertus, „valgau pyragą“ turi aiškią pradžią, vidurį ir pabaigą. Valgymo veiksmas prasideda ir baigiamas per nustatytą laiko tarpą.
Kai nenaudojami kaip pagalbiniai veiksmažodžiai, „būti“ ir „turėti“ yra statiniai veiksmažodžiai. Pavyzdžiui, „aš esu moteris“ yra aiškus nekintančių aplinkybių pavyzdys. Tačiau statiniai veiksmažodžiai nebūtinai turi būti tokie visą gyvenimą. „Aš turiu automobilį“ vėlgi yra statiškas teiginys, nes automobilio nuosavybės procesas nesikeičia. Žmogus turi automobilį tol, kol jo neturi.
Arba „pirkti“ yra dinamiškas veiksmažodis, nes jis rodo besikeičiantį procesą. Pavyzdžiui, „pirksiu automobilį“ reiškia situacijos pasikeitimą, veiksmą, kuris baigiamas atlikus. Žmogus gali atlikti pirkimo veiksmą, negali atlikti nuosavybės veiksmo.
Pagalbiniai veiksmažodžiai, kurie yra sakinio veiksme nedalyvaujančios „būti“ arba „turėti“ formos, nėra statiniai. Vietoj to, jie yra veiksmažodžio frazės dalis. Pavyzdžiui, sakinyje „Aš gaminu vakarienę“ žodis „aš“ yra pagalbinis arba susiejantis veiksmažodis, jungiantis temą „aš“ su pagrindiniu veiksmažodžiu „virti“. Kadangi šiuo atveju „am“ nėra veiksmažodis, galintis stovėti pats ir jungia dalyką su dinaminiu veiksmažodžiu, jis negali būti laikomas statiniu.
Kitas statinio veiksmažodžio požymis yra tai, kad jo negalima priverstinai. Dinaminis veiksmažodis gali būti naudojamas kartu su veiksmažodžiu, norint pasiekti loginį rezultatą. Pavyzdžiui, „Aš priverčiau ją išvalyti virtuvę“ yra logiška, tačiau sakinys „Aš priverčiau ją žinoti atsakymą“ – ne. Galima priversti ką nors atlikti veiksmą, bet negalima priversti ką nors turėti žinių.