Gali būti sunku suprasti skirtumą tarp antropomorfizmo ir personifikacijos, nes kiekvienas terminas reiškia panašų žmogaus savybių priskyrimą ne žmogaus esybei. Antropomorfizmas yra literatūrinė priemonė, kurią autorius naudoja tradiciškai žmogiškiems jausmams ar veiksmams suteikdamas gyvūnui, augalui ar negyvam objektui. Velykų zuikis yra antropomorfizmo pavyzdys, nes gyvūnas tampa visišku žmogaus savybių ir sugebėjimų įsikūnijimu. Personifikacija veikia panašiai ir įvyksta, kai rašytojas leidžia nežmogiška esybei įkūnyti žmogaus bruožus. Pavyzdžiui, sakinys: „Vėjas pūtė piktai, išreikšdamas visą jo žiauraus pykčio mastą“, taiko šią sąvoką, nes vėjas išlaiko nežmogišką formą, įgaudamas žmogaus emocijas, ketinimus ir vyrišką įvardį.
Autoriai rašydami dažnai naudoja antropomorfizmą, norėdami pavaizduoti abstrakcijas ar metaforas tradicinio objekto ar gyvūno pavidalu. Šis prietaisas skatina skaitytojus mąstyti apie temą naujai. Istoriškai ji taip pat prisidėjo prie aplinkosaugininkų ir gyvūnų teisių aktyvistų pastangų. Šios grupės naudoja šį įrenginį, kad paskatintų žmones kitaip galvoti apie aplinką ir gyvūnus, manydamos, kad šie subjektai turi įgimtą vertę, panašią į žmonių. Jį taip pat kartais naudoja grupės, pvz., gyvūnų teisių aktyvistai, kurie prašo žmonių suprasti gyvūnų samprotavimo, emocijų ir jausmų gebėjimus.
Personifikacija dažniausiai naudojama tautosakoje, tradiciniuose pasakojimuose, vaikų literatūroje. Šiose istorijose autoriai gyvūnui, augalui ar kitam negyvam objektui suteikia vardą, veiksmų rinkinį ir asmenybę, turinčią motyvų ir troškimų. Naudodami šį įrenginį rašytojai gali universalizuoti žmogaus bruožus ir idėjas.
Antropomorfizmas ir personifikacija dažnai naudojami tiek kultūroje, tiek literatūroje, siekiant pasidalyti bendrumo pamokomis ir padėti skaitytojams užmegzti ryšius su aplinkiniais. Daugelis autorių naudoja antropomorfizmą, nes jis aiškiai suteikia visiškai žmogiškas emocijas nežmogiškam subjektui, o tai gali suteikti aiškesnį skaitymą auditorijai. Kiti teikia pirmenybę personifikacijai, kuri dažnai yra subtilesnė ir susieja keletą žmogiškų bruožų su esybe ir neapima visų žmogaus bruožų.