Motyvas paprastai yra konkretus vaizdas, simbolis, frazė ar veiksmas, kuris pasikartoja visame rašto darbe taip, kad sujungia visą kūrinį ir suteikia didesnę prasmę. Ši idėja yra gana glaudžiai susijusi su kūrinyje esančiais temomis, o motyvai dažnai padeda jas paremti ar įtvirtinti. Simbolika taip pat dažnai naudojama kuriant motyvus, ypač tuos, kurie gali remtis kultūrinėmis idėjomis ar sąvokomis, kurios yra didesnės nei paties kūrinio apimtis. Motyvas gali būti beveik bet kokios formos, o jį atpažinęs ir suprastas skaitytojas dažnai suteikia kūriniui didesnę prasmę.
Yra daug skirtingų būdų, kaip rašytojas gali pristatyti ir panaudoti motyvą konkrečiame kūrinyje, o geriausias būdas dažnai priklauso nuo tokių motyvų tikslo. Literatūros kūrinio motyvai, nors ir nėra iš esmės susiję, dažnai sustiprina arba įtvirtina to kūrinio temas. Pavyzdžiui, pasakojime apie gadinamą godumo įtaką gali būti panaudota tema, kad pinigai galiausiai yra griaunanti jėga. Siekdamas sustiprinti šią temą, rašytojas gali panaudoti motyvą, kuriame kiekvieną kartą, kai veikėjas fiziškai susiliečia su pinigais, jis patiria nelaimę arba kaip nors sugadinamas.
Rašto darbo motyvas dažnai sutampa su simbolika, dažnai naudojant nusistovėjusius ar naujus simbolius. Ši simbolika dažnai yra kultūrinio pobūdžio, todėl Amerikoje ar JK parašytame kūrinyje gali būti naudojami labai skirtingi simboliai, turintys kitokią reikšmę, nei parašyta Pietų Afrikoje ar Japonijoje. Pavyzdžiui, JAV gyvatė dažnai pripažįstama kaip gundymo ar nekaltumo praradimo simbolis dėl biblinės istorijos apie Edeno sodą. Rašytojas gali panaudoti šią simboliką, kad sukurtų motyvą savo istorijoje, įtraukdamas veikėją, nešiojantį gyvatės formos žiedą, kuris vėliau suvilioja ir sukelia kitų kūrinio veikėjų žlugimą.
Motyvo panaudojimo būdas gali labai skirtis, priklausomai nuo rašytojo tikslų. Tačiau apskritai motyvai kūrinyje turėtų būti naudojami pakartotinai, kad skaitytojai turėtų galimybę juos atpažinti ir suprasti jų reikšmę. Motyvo panaudojimas tik vieną kartą gali būti labiau pripažintas simbolika, o ne nuolatiniu ir pasikartojančiu simboliu. Tačiau tokių motyvų nereikėtų per daug naudoti ar padaryti per daug akivaizdžių, nes priešingu atveju skaitytojai gali pajusti, kad šie akivaizdūs motyvai praranda prasmę ar poveikį; įgudę rašytojai randa būdą, kaip subtiliai ir tikslingai įvesti motyvus.