Pro-sakiniai yra trumpos frazės, kai pavieniai žodžiai užima pilnesnio sakinio vietą. Ekspertai šiuos kalbos atvejus vadina „anaforiniais“, o tai reiškia, kad jie nurodo kitus kalbos elementus. Pro-sakiniai yra labai naudingi, kad bendravimas būtų greitesnis, nesumažinant prasmės.
Pro-sakinio supratimas prasideda nuo kelių pagrindinių pavyzdžių, dažniausiai pasitaikančių anglų kalba. Pagrindiniai iš jų yra žodžiai „taip“ ir „ne“. Tai du akivaizdūs pro-sakiniai, sukūrę savo unikalią kalbos kategoriją. Pavyzdžiui, anglakalbiai ar rašytojai gali kalbėti apie „taip arba ne klausimus“, į kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“, bet kai vienas žodis reiškia ilgesnį atsakymą.
Kitas įprastas sakinio pavyzdys yra žodis „gerai“. Šis vienintelis žodis reiškia sutikimą, bet apskritai yra naudingas patvirtinant ilgesnius teiginius. Tai puikus pavyzdys, kaip veikia pro-sakinys. Pavyzdžiui, jei kas nors sako kitam: „Ar nori eiti į parduotuvę? asmuo gali atsakyti „taip, aš noriu eiti į parduotuvę“ arba tiesiog „gerai“. Tai, kad žodis „gerai“ gali veiksmingai reikšti visą frazę „Taip, aš noriu eiti į parduotuvę“, reiškia, kad lingvistai tai priskirtų prie sakinio.
Pro-sakinio studijavimas yra kalbos sudėtingumo ir reliatyvumo supratimo dalis. Tai parodo, kaip kai kurie dažniausiai vartojami žodžiai ir frazės kalboje gali reikšti daug sudėtingesnius ir įvairesnius teiginius ar idėjas. Daugeliu atvejų už sakinius galima naudoti net daug ilgesnius sakinius, kuriuose yra keli sakiniai. Tai turbūt akivaizdžiausia iš paprasto vestuvių atsakymo: „Aš taip“. Tarnautojas gali kalbėti ilgus monologus su daugybe įvairių sakinių, tačiau paprastas dviejų žodžių atsakymas patvirtina visą ankstesnę kalbą.
Viena problema, susijusi su pro-sakiniais, yra skyrybos ženklai. Asmenys dažnai nežino, kaip pažymėti ryšį tarp užsakinio ir prieš tai buvusio patvirtinančio sakinio. Pavyzdžiui, jei kas nors sako: „gerai, aš padarysiu“, tai dažnai gali būti parašyta, kaip šiuo atveju, kableliu. Tačiau dialoge kas nors gali tai parašyti taip: „gerai… aš padarysiu“. Elipsės naudojimas gali reikšti, kad atsakytojas padarė pauzę tarp pirmojo žodžio ir paskesnės dviejų žodžių frazės. Yra daug tokių sakinių skyrybos variantų, kurie skiriasi priklausomai nuo vartojamos kalbos stiliaus.