Matematika ir poezija yra dvi iš pažiūros kontrastingos studijų sritys. Tačiau juos galima derinti, kad sudarytų matematikos poeziją daugeliu įdomių būdų. Eilėraščio struktūra ir vaizdai gali būti lyginami su matematinėmis sąvokomis arba su jomis įskiepyti. Be to, poezija gali būti naudojama kaip matematikos mokymo priemonė.
Kai kurie poetai, kaip ir bengalų literatūros atstovai, eilėraščio struktūrą sieja su matematinėmis sąvokomis kaip vieną iš matematikos poezijos formų. Pavyzdžiui, kaip matematinė lygtis dažnai yra nesudėtinga formulė, kuria reikia vadovautis, taip ir eilėraštis gali pasiūlyti tiesią mintį su keliais žodžiais ir be jokių trukdžių. Tačiau tokiose struktūrose matematiniai vaizdai dažnai vis dar yra ryškūs.
Galbūt pagrindinis matematinės poezijos bruožas yra matematinių vaizdų naudojimas eilėraštyje. Tokie poetai kaip Rita Dove išpopuliarino šią praktiką. Viename eilėraštyje ši poetė pradeda tvirtindama, kad įrodė teoremą. Eilėraščio pabaigoje ji taip pat dirbo su geometrine sankirtų idėja ir begalybės samprata. Įprasti matematiniai simboliai, tokie kaip daugybos ir padalijimo ženklai arba simbolis pi, gali būti arba nebūti tokiuose eilėraščiuose.
Matematinė poezija taip pat gali būti naudojama kaip priemonė mokant matematinių sąvokų su humoru ir vaizduote, ypač mažiems vaikams. Kūrybingi mokytojai sukūrė eilėraščius, kad parodytų viską nuo sudėjimo ir atimties iki pinigų keitimo supratimo. Viena iš kategorijų pavyzdžių yra lygtinė poezija, apimanti žodžių ar vaizdų naudojimą matematinės formulės įgyvendinimui naudojant poetinį rimą ir eilėraštį. Taikant šiuos metodus gali būti naudojami faktiniai skaičiai arba aprašomos idėjos, pvz., bitės ir oda lygu įgėlimui, nors pastaroji yra veiksmingesnė bendrai idėjai. Kai kurie instruktoriai netgi gali pasirinkti eilėraščius vietoj tradicinės literatūros istorijos formos matematikos uždavinio.
Nepaisant to, kad vienas pasikliauja jausmais, o kitas – logika ir protu, advokatai mano, kad matematika ir poezija gali veikti kartu. Mat matematinės sąvokos dažnai pateikiamos žodžių ir situacijų pavidalu, kaip ir anksčiau minėtuose žodiniuose uždaviniuose. Be to, asmenys dažnai naudoja poeziją ar kitą simbolinę kalbą, kad prisimintų matematikos idėjas, pavyzdžiui, kurdami akronimus, kad atsimintų konkrečią formulės tvarką. Aukštoji matematika, tokia kaip skaičiavimas ir geometrija, taip pat reguliariai sujungia raides ir skaičius.
Galima net ginčytis, kad pati matematika – panašiai kaip poezija – yra simbolių disciplina. Kaip gerai išdėstytas žodis ar metafora tampa didesnės poezijos temos įkūnijimu, taip vienas paprastas matematikos simbolis ar formulė reiškia laiko, judėjimo ir pačios tikrovės sąvokas. Abiejose, atrodytų, skirtingose arenose galima rasti gyvenimo modelius. Matematinė poezija gali iliustruoti šią konvergenciją.