Minties eksperimentas yra eksperimentas, kuris atliekamas vaizduotės srityje, o ne laboratorijoje. Minties eksperimentai yra skirti patikrinti idėjas, teorijas ir hipotezes, kurių fiziškai neįmanoma patikrinti, bent jau naudojant dabartinę mokslinę įrangą. Minties eksperimentai ne tik naudojami kai kuriose teorinių mokslų srityse, bet ir tokiose srityse kaip filosofija, kur žmonės dažnai tiria sudėtingas temas, kurių negalima empiriškai patikrinti ar stebėti.
Labiausiai žinomas minties eksperimentas tikriausiai yra Schrödingerio katės eksperimentas, kuris naudojamas iliustruoti sąvoką, žinomą kaip kvantinis neapibrėžtumas. Šiame minties eksperimente prašoma įsivaizduoti katę dėžutėje su nuodų buteliuku ir vienu radioaktyviu atomu, kuris turi 50% tikimybę, kad suirs ir suaktyvins buteliuką, dėl ko katė numirs. Šiame minties eksperimente, prieš atidarant dėžutę, laikoma, kad katė yra gyva ir negyva, nes niekas negali žinoti, kas yra dėžutės viduje.
Nors Schrödingerio katė yra baisus minties eksperimento pavyzdys, ji kelia įdomų mįslę. Naudojant dabartinius fizikos dėsnius, kaip jie suprantami, kažkas negali būti gyvas ir miręs vienu metu. Tačiau šiame minties eksperimente tokios būsenos galimybė aiškiai iliustruojama, atveriant duris visiškai naujam fizikos svarstymui.
Mintys eksperimentai buvo plačiai atliekami nuo 1800-ųjų, nors ankstesnių amžių tyrinėtojai ir filosofai padėjo pamatus. Minties eksperimentas gali būti naudojamas norint užginčyti priimtą idėją, ištirti pateiktos hipotezės rezultatą, naujai mąstyti apie fiziką ar kitas mokslų šakas arba patikrinti teorinės hipotezės ribas. Daugelis žinomų tyrinėtojų savo darbe naudojo minties eksperimentus, o minties eksperimentai atvedė prie labai garsių mokslo proveržių, tokių kaip Einšteino reliatyvumo teorija.
Kai kas nors atlieka minties eksperimentą, proto ir vaizduotės ribos išbandomos iki jų ribų. Dažnai reikia sustabdyti netikėjimą arba daryti intuityvius šuolius – du dalykus, kurie paprastai nėra skatinami moksluose. Gebėjimas mąstyti neribotai, atliekant minties eksperimentą, gali būti labai svarbus teorinių mokslų žmonėms, nes jis skatina neįprastus mąstymo būdus, kurie gali būti naudojami radikalioms ir kartais itin intriguojančioms idėjoms įgyvendinti.