Anakolutonas yra kalbos figūra, kurioje sutrinka gramatinė sakinio eiga, dažnai pradedant kitą sakinį. Tai gali būti padaryta tyčia, kaip retorinė priemonė, arba netyčia, tokiu atveju tai būtų gramatinė klaida. Įprastas anakolutono naudojimas apima kalbos ar minties imitavimą ir svarbios informacijos perkėlimą į sakinio pradžią.
Atsitiktiniame pokalbyje žmonės dažnai kalba taip, kad formalioje kalboje ar raštu nebūtų laikomi gramatiniais. Anacoluthon yra vienas to pavyzdžių ir gali būti naudojamas raštu imituoti neformalią, painią ar negramatinę kalbą. Pavyzdžiui, jei grožinės literatūros autorius apibūdintų veikėjo, kuris atsibunda po trauminės galvos traumos, kalbą, jis ar ji galėtų parašyti: „Paskutinis dalykas, kurį mačiau, buvo – kur vis dėlto dramblys dingo? Tai būtų negramatinė veikėjo kalba, bet potencialiai puiki rašytojo retorika.
Šis anakolotono tipas yra paplitęs poezijoje, ypač pjesėse ar dramatiškuose monologuose. Pavyzdžiui, Viktorijos laikų poetas Robertas Browningas dažnai rašydavo dramatiškus monologus iš veikėjų, kurie dažnai buvo šiek tiek nepatogūs – jei ne visiškai pamišę, perspektyvos. Savo eilėraštyje „Mr. Sludge, the Medium“, netikras spiritistas maldauja supykusiam klientui neatskleisti savo gudrybės: „Tu man davei – (labai malonu iš tavęs) / Šiuos marškinių segtukus. Negramatinis įsiterpimas „labai malonu, kad tu esi“ pabrėžia pašėlusį kalbėtojo nervingumą.
Kitas anakolutono panaudojimas yra sąmonės srautas, kuriuo siekiama kuo tiksliau reprezentuoti mintis. Kadangi mintys ne visada yra visiškai nuoseklios ir retai visiškai gramatinės, šis rašymo stilius tinka anakolutonui. Sąmonės srauto rašymą modernizmo literatūros eroje išpopuliarino tokie rašytojai kaip Jamesas Joyce’as.
Kaip retorinė priemonė negrožinėje literatūroje ar kalboje, anakolutonas kartais gali būti naudojamas temą patalpinti į sakinio pradžią, net jei ji gali netilpti gramatiškai. Pavyzdžiui, kas nors gali pasakyti: „Tie šuniukai, žiūrintys per pastato kraštą – ar, jūsų manymu, jiems gresia nukristi? „Tie šuniukai“ sakinio pradžioje įspėja klausytoją apie pokalbio temą, o tai gali būti naudinga, jei šuniukams iš tikrųjų gresia pavojus.
Anakolutonas retorikoje priskiriamas „netvarkos figūrai“. Apskritai sutrikimo figūra yra bet koks sakinys, kurio sintaksė neatitinka to, ko tikimasi. Tačiau jo nereikėtų painioti su hiperbatonu – kita sutrikimo figūra, reiškiančia žodžio ar frazės perkėlimą iš numatytos padėties sakinyje.