Alegorija yra pasakojimas, kuriame komponentas, pavyzdžiui, personažas ar aplinka, reprezentuoja tam tikrą vertę arba pagrindinę idėją. Metafora yra kalbos figūra, kurioje nepažįstamas subjektas apibūdinamas naudojant pažįstamo dalyko atributą. Tiek alegorija, tiek metafora taip pat puikiai naudoja simbolius. Nors alegorija ir metafora dažnai vartojamos pakaitomis, jos nėra viena ir ta pati.
Alegorija ir metafora turi esminių panašumų, todėl daugelis žmonių dažnai painioja vienas su kitu. Abu yra literatūriniai prietaisai, kuriuose naudojama retorika. Apskritai alegorija gali būti tiksliau laikoma išplėstine metaforos forma. Metafora kalba tik apie atskirą idėją ar simbolį ir paprastai susideda iš vienos frazės ar sakinio, o alegorija pasakoja visą istoriją, kurią sudaro skirtingi vienas su kitu susiję simboliai. Williamo Langlando Piers Plowman ir Nathaniel Hawthorne Young Goodman Brown yra alegorijų pavyzdžiai, o Williamo Shakespeare’o pjesėse ir Johno Donne’o eilėraščiuose gausu metaforų.
Išmokę skirtingus alegorijos ir metaforos komponentus, žmonės supras skirtumą tarp jų. Metafora yra kalbos figūra, kaip ir panašumas. Metaforos ir panašumai yra beveik vienodi, išskyrus tai, kad palyginimai atliekami naudojant žodį „patinka“ arba „kaip“. Pavyzdžiui, „jos šypsena buvo tarsi saulės šviesa, šviečianti ant manęs“ yra panašumas, o „jos šypsena buvo saulės šviesa, šviečianti ant manęs“ yra metafora.
Su metafora „jos šypsena man švietė saulės šviesa“, tenoras arba nepažįstama tema yra moters šypsena, kurios gali būti kažkas, ko kitas žmogus dar nėra matęs. Kad kitam žmogui būtų lengviau įsivaizduoti moters šypseną, palyginimui naudojama pažįstama tema ar transporto priemonė. Rašytojas daro prielaidą, kad transporto priemonė, kuria jis naudojasi, yra visiems pažįstama. Kai rašytojas neteisingai pasirenka transporto priemonę, metafora neturi prasmės.
Alegorijos dažnai painiojamos su palyginimais ir pasakomis. Nors visi turi panašias funkcijas ir komponentus, pagrindinis skirtumas yra jų temos ir simbolių naudojimas. Palyginimai ir pasakėčios paprastai turi vieną temą arba pamoką, o visi jose naudojami simboliai yra susiję su perteikiama pamoka. Alegorijos gali turėti daugiau nei vieną pamoką.