Senovės graikų kalboje anafora reiškia „vėl nešiojamas“, tai yra retorinis prietaisas, kuris naudoja žodžių ar frazių kartojimą sakinio pradžioje, kad sukurtų konkrečią nuotaiką arba pabrėžtų tašką. Dažnai poezijoje matoma anafora sėkmingai naudojama ir prozoje. Tinkamai naudojamas šis prietaisas gali sukurti stulbinamą darbo intensyvumą. Tačiau netinkamai arba netyčia naudojamas šis prietaisas linkęs sukurti nuobodžius, pasikartojančius ištraukas.
Anafora turi du griežtus reikalavimus. Pirma, pasikartojantis žodis ar frazė turi būti sakinio pradžioje. Antra, žodis ar frazė turi būti iš eilės esančiuose sakiniuose. Jei frazės kartojasi nuoseklaus sakinio pabaigoje, o ne pradžioje, rašytojas naudoja kitą retorinį metodą, vadinamą epistrofu. Nors techniškai ją galima naudoti bet kuriuo metu, anafora yra sėkminga tik tada, kai naudojama konkrečiose situacijose, kai norimas rezultatas yra dramatiškas.
Dažnai nekvalifikuoti ar neatsargūs rašytojai netinkamai arba netyčia naudoja anaforą. Tai veda prie pasikartojančio ar blankaus rašymo. Pavyzdžiui, sakiniai: „Kim ėjo žemyn. Kimas nuėjo į virtuvę. Kim įsipylė sau puodelį kavos“, – įvykdo anaforai keliamus reikalavimus. Tačiau jie neturi dramatiško poveikio. Vietoj to, ši technika slopina srautą ir tiesiog daro informaciją nuobodu ir pasikartojančią, ypač lyginant su sakiniu: „Kim nuėjo žemyn, nuėjo į virtuvę ir prisipylė kavos“.
Tačiau kai įgudęs rašytojas naudoja anaforą, poveikis gali būti labai dramatiškas. Franklino Delano Roosevelto 1941 m. Pearl Harboro kalboje tuometinis prezidentas panaudojo anaforą, kad pabrėžtų Japonijos puolimo spektrą: „Praėjusią naktį Japonijos pajėgos užpuolė Honkongą. Praėjusią naktį japonų pajėgos užpuolė Guamą. Praėjusią naktį Japonijos pajėgos atakavo Filipinų salas. Praėjusią naktį japonai užpuolė Wake salą.
Nors būtų buvę glaustai sakyti: „Praėjusią naktį Japonijos pajėgos užpuolė Honkongą, Guamą, Filipinų salas ir Veiko salą“, visų keturių vietų išvardijimas tame pačiame sakinyje neturi to paties poveikio. Naudodamas anaforą, Rooseveltas sukūrė situacijai tinkamą intensyvumą. Išgirdę apie išpuolį prieš Honkongą, klausytojai manytų, kad antrasis sakinys nebūtų kitos atakos išvardijimas. Taigi jų pirminis šokas per pirmąjį priepuolį pasikartojo su antruoju ir pan. Kartodami „praeitą naktį“ važiavome namo, kad šie išpuoliai įvyko per vieną naktį, „Japonijos pajėgų“ kartojimas aiškiai parodė, kas šiuo atveju yra priešas, o žodžio „užpuolė“ kartojimas sustiprino mintį, kad aktorius iš tikrųjų buvo priešas.