Žanro studijos paprastai nurodo procesus, kurių metu kas nors kreipiasi į literatūros, filmų ar kitos pasakojimo terpės studijas, skirstydamas istorijas į kategorijas. Tai reiškia, kad istorijos dažnai skirstomos į kategorijas pagal daugybę nusistovėjusių žanrų, kad būtų lengviau ar tiksliau palyginti ir atskirti šias istorijas. Kiti metodai vis dar gali būti naudojami analizuojant įvairius istorijos aspektus, pvz., charakterizavimo ir istorijos struktūros svarstymus. Žanrų studijos paprasčiausiai suteikia didesnį kontekstą, kuriame galima panaudoti šiuos kitus svarstymus, leidžiančius kam nors lengviau sukurti „trumpą“ metodą, skirtą tam tikroms temoms ir idėjoms, būdingoms tam tikroms istorijų rūšims, atpažinti.
Pagrindinis požiūris į žanro studijas paprastai prasideda nuo įvairių istorijų tipų svarstymų, siekiant rasti tose istorijose bendrų temų ir idėjų, kurios leistų jas kuo efektyviau suskirstyti į kategorijas. Šios kategorijos vadinamos „žanrais“ ir paprastai nurodo, kad tam tikro žanro istorijos turi tam tikrų bendrų temų, vaizdų ir kitų detalių. Žanrų studijose naudojama daugybė skirtingų žanrų tipų, tokių kaip grožinė literatūra, negrožinė literatūra, mokslinė fantastika, fantastika, siaubas ir vesternas. Tarp šių pagrindinių žanrų taip pat yra požanrų, tokių kaip futuristinė mokslinė fantastika, istorinė mokslinė fantastika ir kiberpanko mokslinė fantastika.
Nustačius, kad šie žanrai būtų naudojami žanrų studijose, gali būti naudojamos kitos literatūros studijų koncepcijos. Tam tikrame žanre tam tikri veikėjų tipai gali būti įprasti, o apibūdinti istoriją gali būti lengviau, kai žanras bus nustatytas. Pavyzdžiui, mokslinėje fantastikoje įprastus veikėjų tipus gali sudaryti kosminiai kareiviai, „žvaigždžių naikintuvų“ pilotai ir kompiuterių įsilaužėliai. Naudodamas sąvokas žanro studijose, kas nors gali nustatyti, kad istorija priklauso tam tikram žanrui, ir tada panaudoti šią informaciją, kad būtų lengviau suskirstyti istorijos veikėjus į skirtingus archetipus, būdingus tam žanrui.
Bendras žanro studijų supratimas taip pat gali labai sustiprinti skaitytojo ar žiūrovo patirtį konkrečioje istorijoje, nes tai suteikia auditorijai tvirtesnį pačios istorijos pagrindą. Daug kartų pasakotojai gali naudoti bendrus archetipus, temas ar žanro konvencijas, kad palengvintų bendrą pasakojimo procesą. Pavyzdžiui, kažkas, susipažinęs su žanro studijomis, gali suprasti, kad fantastiniame pasakojime seno burtininko ar mago susitarimas yra gana įprastas. Tai gali padėti asmeniui geriau suprasti istoriją, kurioje šis susitarimas naudojamas neįprastai, pavyzdžiui, vedlys yra jaunas, o ne senas, arba kai susitarimas sustiprinamas kaip pasakojimo trumpoji forma.