Aforizmas – tai teiginys, trumpai, įsimintinai ir dažnai šmaikščiai atskleidžiantis tiesą. Tokie teiginiai tūkstantmečius turėjo vietą visuomenės mąstyme, kaip rodo Hipokrato aforizmų rinkinio 460–370 m. prieš Kristų. Nuo Konfucijaus iki Johno Lennono daugybė filosofų, menininkų, politikų, sportininkų ir kitų asmenų buvo įamžinti aforizmu ar aforizmų rinkiniu, kurie buvo plačiai naudojami. Įvairių autorių aforizmų antologijos buvo komerciškai gaminamos kelis šimtmečius.
Paprastai sutariama, kad tam, kad teiginys būtų laikomas aforizmu, jame turi būti glaustai atskleista tiesa. Kai kurie teoretikai eina toliau, teigdami, kad aforizmuose turi būti filosofijos elemento. Šių teoretikų nuomone, ši savybė skiria aforizmą nuo banalių ar net beprasmių klišių, tokių kaip „viskas nutinka dėl priežasties“. Nors aforizmuose dažnai yra humoro ar sąmojingumo grūdelių, kurie padeda juos padaryti įsimintinus, daugelis gerai žinomų aforizmų nėra humoristiniai.
Aforizmai užėmė vietą visuomenės mąstyme tūkstantmečius, ką liudija faktas, kad Hipokratas, graikų gydytojas, paprastai žinomas kaip „medicinos tėvas“, per savo gyvenimą, kuris apėmė maždaug 460–370 m. pr. e. m., sudarė aforizmų rinkinį. Tikėtina, kad šie aforizmai būtų pritaikyti medicininėms situacijoms. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, „gyvenimas trumpas, o menas ilgas“, daugelį amžių pasirodė svarbūs daugeliui žmogaus patirties aspektų.
Nuo Konfucijaus iki Johno Lennono daugybė filosofų, politikų, menininkų, sportininkų ir daugelio kitų gyvenimo sričių buvo įamžinti aforizmu ar aforizmų rinkiniu, kurie buvo plačiai naudojami. Pavyzdžiui, Konfucijui buvo priskiriami tokie išminties grynuoliai, kaip „tavo akys visada didesnės už skrandį“. Johnas Lennonas sukūrė daug cituojamą posakį: „Gyvenimas yra tai, kas nutinka tau, kol esi užsiėmęs kitų planų kūrimu“.
Įvairių autorių aforizmų antologijos buvo komerciškai gaminamos kelis šimtmečius. Manoma, kad pirmąją iš šių antologijų XVI amžiuje parengė olandų mąstytojas Erazmas. Šiais laikais aforizmų rinkiniai kartais gaminami kaip dovanų knygos, taip pat kaip motyvaciniai ar savipagalbos tomai. Kai kurie tokias knygas laiko po ranka, norėdami patirti filosofinių apreiškimų ar emocinio paguodos, o kiti gali jas perskaityti ieškodami įkvėpimo kurdami tostą ar kalbą.