Fonema yra pagrindinis garso vienetas, naudojamas kalbai kurti. Visi ištarti žodžiai yra sudaryti iš vienos ar kelių atskirų fonemų. Nedaug kalbų naudoja visus žmogaus kalbai prieinamus garsus. Vietoj to, dauguma renkasi iš standartinių fonemų, kad sukurtų daugybę tūkstančių žodžių. Abėcėlės, įskaitant anglų kalbą, ne visada atitinka fonemą ir raidę.
Kalbininkai dažnai atskiria galimus žmogaus garsus ir specifinius garsus, turinčius įtakos žodžio prasmei. Paprastai jie vartoja terminą „telefonai“, kad apibūdintų kalbos garsus apskritai, o fonemos – garsams, kurie naudojami kalbai kurti. Daugeliu atvejų kalbos nenaudoja visų galimų telefonų, kuriuos gali sukurti žmogaus burna.
Fonemos sudaro sudedamąsias tariamų žodžių dalis. Kalbininkai suformulavo simbolių sistemą, skirtą fonemoms grafiškai pavaizduoti. Daugumai kalbų buvo priskirtas standartinių fonemų, atstovaujančių dažniausiai kalboje vartojamus garsus, sąrašas. Šie standartiniai garsai derinami įvairiais būdais, kad būtų sukurti skirtingi žodžiai.
Dažniausiai fonema yra susieta su žodžio reikšme. Dėl to, pasikeitus fonemai, paprastai pasikeičia ir žodžio reikšmė. Pavyzdžiui, jei pirmasis žodžio garsas šikšnosparnis pakeičiamas iš /b/ į /p/, žodis tampa paglostytas ir įgauna naują reikšmę.
Daugelyje kalbų kiekviena raidė atitinka fonemą. Pavyzdžiui, angliškame žodyje bitas kiekviena raidė reiškia fonemą, /b/, /I/, /t/. Daugeliu kalbų, įskaitant anglų, šis raidės ir fonemos atitikimas vienas su vienu nėra standartinis visiems žodžiams.
Daugelyje angliškų žodžių yra dviračių, kurios yra fonemos, vaizduojamos daugiau nei viena raide. Pavyzdžiui, pirmasis daikto garsas yra th žymimas vienos fonemos simboliu /ð/. Galutinis garsas yra ng, vaizduojamas simboliu /ŋ/.
Dažnai tokiose kalbose kaip anglų kalba vienai fonemai galima pakaitomis naudoti dvi raides. Pavyzdžiui, raidės c ir k gali būti naudojamos žymėti garsą /k/. Pirmieji žodžių rinkinys ir cap garsai yra /k/.
Kartais žodžio tarimas gali skirtis priklausomai nuo kalbėtojo dialekto. Skirtingi dialektai gali tarti skirtingus garsus arba telefonus tai pačiai fonemai. Jei žodyje galima sukeisti dvi fonemas nepakeičiant žodžio reikšmės, tai kalbininkai sako, kad šie du garsai vadinami alofonais.