Archajiška dikcija taip pat žinoma kaip archajizmas. Kai žmogus naudoja šį kalbos metodą, jis vartoja žodžius, kurie yra senamadiški ir priklauso senesniam laikui. Poezija yra pagrindinė sritis, kur naudojami archajiški žodžiai, tačiau jų gali būti ir pjesėse bei knygose. Vienas iš pavyzdžių – žodis arkliukas vietoj modernesnio žodžio, pvz., arklys arba eržilas.
Kalba vystosi ir keičiasi laikui bėgant. Anglų kalba, kuria kalbėjo ir rašė Williamas Shakespeare’as, labai skiriasi, pavyzdžiui, nuo anglų kalbos, kuria šiandien kalba amerikiečiai ir britai. Net Šekspyro laikais buvo žodžių, kurie išėjo iš mados ir priklausė ankstesnei erai.
Poezija yra meno rūšis, dėl kurios būtina vartoti aprašomuosius ir įtaigius žodžius. Todėl poetas gali mieliau vartoti archajišką žodį, o ne šiuolaikinį atitikmenį. Senesnio žodžio skambesys gali labiau tikti eilėraščiui rimo, asonanso ar aliteracijos požiūriu. Jis gali labiau tikti eilėraščio metrui nei naujesnis žodis su skirtingu skiemenų skaičiumi.
Esminis faktas, kad terminas yra archajiškas ir todėl rečiau paplitęs, gali suteikti eilėraščiui daugiau paslapties nei lengviau atpažįstamas žodis. Kaip ir poetai, žmonės, rašantys pjeses ir knygas, gali naudoti archajizmą dėl tų pačių priežasčių. Kai rašytojas nustato istoriją tam tikroje epochoje, jis taip pat gali naudoti archajišką dikciją, kad istorija taptų tikroviškesnė.
Senamadiškos terminijos vartojimas neapsiriboja šiuolaikine poezija. Tam tikrose istorinėse poezijos epochose buvo naudojamas archajiškumas. Samuelis Coleridge’as, Johnas Keatsas ir Alfredas, lordas Tenisonas rašė eilėraščius senesnėmis kalbomis nei įprasta XIX amžiaus anglų kalba. Tačiau dauguma poetų ir rašytojų rašo ta kalba, kuria kalba, o šiuolaikinė publika gali suprasti visus žodžius, esančius kūriniuose.
Rašant archajiška dikcija problema yra ta, kad daugelis žmonių nesupranta senų žinomų sąvokų formuluočių. Nors archaizmas visada yra senuose raštuose ir poezijoje, juos paprastai reikia išversti į šiuolaikinę kalbą, kad skaitytojai suprastų. Sąmoningai archaizmo į savo poeziją įnešantis poetas gali atstumti didelę dalį publikos, nenorinčios leisti laiko interpretuodami nepažįstamus žodžius. Tačiau daugelis archajiškų žodžių, pvz., arkliukas, yra paprastai suprantami, nors žmonės paprastai tokius žodžius vartoja ypatingoms situacijoms, pavyzdžiui, humorui.