Sąskambis yra poetinė priemonė, kuri paprastai apima panašiai skambančius priebalsius, kartojamus žodyje, sakinyje ar frazėje. Pavyzdžiui, žodžiai kikenimas, nepastovus ir spardymas yra vienas su kitu priebalsiai, nes jie turi panašius vidinius priebalsius. Šis prietaisas paprastai naudojamas tam, kad poezija ir proza skambėtų patraukliau ausiai. Sąskambis dažnai poruojamas su asonansu, kai žodyje, sakinyje ar frazėje kartojami panašūs balsių garsai. Paprastai manoma, kad jis skiriasi nuo rimo, nes priebalsių garsai gali atsirasti kelių iš eilės žodžių pradžioje, viduryje arba pabaigoje, o ne tik žodžių gale, kaip rimuotoje poezijoje.
Rašytojai paprastai naudoja literatūrines priemones, tokias kaip sąskambis, kad pabrėžtų emocijas, slypinčias už jų žodžių. Pasikartojantys garsai poezijos ar prozos ištraukoje gali suteikti raštui lyriškesnį pojūtį ir sustiprinti skaitytojo pasitikėjimą autoriaus autoritetu. Sąskambis laikomas ypač vertingu poezijoje, kur jis dažnai naudojamas, kad vaizdai būtų ryškesni. Įprastų formų ir struktūrų besilaikančioje poezijoje sąskambis laikomas vienu iš įrankių, leidžiančių poetui padaryti savo kūrybinį pėdsaką iš anksto nulemtoje poetinėje formoje. Laisvojoje poezijoje sąskambis kartu su asonansais ir aliteracija gali užimti metro ir rimo vietą, kad padėtų poetui pridėti kūriniui tam tikros struktūros ar modelio.
Kai prozoje naudojamas kaip retorinis įtaisas, sąskambis paprastai laikomas kūriniui suteikiančiu lyrinio, muzikinio pojūtį. Autoriai dažnai naudoja šią literatūrinę priemonę savo prozoje, kad padėtų pagerinti kalbos srautą kūrinyje. Tai gali padėti padaryti prozą spalvingesnę ir įgudę ją atlikti. Pasikartojančių garsų naudojimas padeda pritraukti skaitytojus ir gali pabrėžti bendrą rašymo nuotaiką.
Šiuo prietaisu galima įkvėpti skaitytojo dramos jausmą, suteikti prozos ištraukai savito, poetiško ritmo arba kūriniui suteikti humoro ir lengvumo. Garsų kartojimas gali padaryti poezijos ar prozos ištraukas lengviau ir įdomiau skaitomas, ypač literatūroje ir poezijoje, parašytoje vaikams. Jis dažnai laikomas esminiu literatūros elementu dėl savo universalumo, padedančio sudominti skaitytojo emocijas. Konsonansas paprastai naudojamas kartu su asonansu ir aliteracija – dviem panašiomis literatūrinėmis priemonėmis, kurios dažnai veikia daugeliu tų pačių būdų.