Žodyno įgijimas susijęs su tuo, kaip žmonės praplečia suprantamų žodžių skaičių mokydamiesi naujos kalbos. Tai apima pirmosios ir antrosios kalbos mokymąsi. Žodynas reiškia žodžius ir skirstomas į du tipus: funkcinius žodžius, atliekančius gramatikos vaidmenį, ir leksinius žodžius, teikiančius informaciją. Psichinės leksikos plėtra yra susijusi su gramatikos ir sintaksės įsisavinimu, bet nėra jų dalis.
Vaiko žodyno įgijimas patenka į ilgai trunkančias diskusijas dėl gamtos ir ugdymo. Gamtos teorija reiškia, kad vaikai gimsta turėdami tam tikrus kalbinius įrankius, o auklėjimas teigia, kad visus vaiką supančius žmones jam augant perduoda įrankiai. Noam Chomsky mano, kad vaikams prieš gimstant suteikiami pagrindiniai sintaksės ir struktūros įrankiai ir jie naudoja šiuos įrankius, kad suprastų žodžius, kuriuos jie išmoksta iš savo aplinkos.
Kalbininkai sutaria, kad žodyno įgijimas yra 100 procentų puoselėjimas. Jei gamta suteiktų vaikams integruotą žodyną, tada vaikas kalbėtų savo tėvų kalba arba visi vaikai būtų iš anksto užprogramuoti ta pačia prokalba. Akivaizdu, kad taip nėra, todėl žodyno įgijimo tyrimai daugiausia dėmesio skiria tai, kaip vaikai mokosi žodžių.
Žodynas skirstomas į keturis pagrindinius žodynus: klausymosi žodyną, kalbėjimo žodyną, rašymo žodyną ir skaitymo žodyną. Kiekvienas tipas turi savo susitarimus ir žodžius. Paprastai vaikas pirmiausia išmoksta klausytis žodyno, tada kalbėti, skaityti ir galiausiai rašyti. Vaiko suprantamų žodžių skaičius auga, kai jis auga ir mokosi ar patiria naujų dalykų. Suaugusiesiems per studijas ir pomėgius susiformuoja labiau specializuoti žodynai.
Svarbu, kad žodis būtų suprastas prieš jį vartojant. Tai svarbu tiek pirmosios, tiek antrosios kalbos besimokantiems. Tai apima mokymąsi ištarti žodį, kuris pirmą kartą sutinkamas parašytas, ir kaip parašyti žodį, kuris pirmą kartą išgirstas išgirdus. Klaidos abiejose lėmė rašybos tarimą ir tarimo rašybą.
Mokantis antrosios kalbos bandoma sukurti lygiagretų žodyną pirmajai kalbai. XIX amžiuje ir šiandien daugelyje pasaulio šalių mokantis naujos kalbos svarba teikiama gramatikai ir struktūrai. Žodyno įgijimo svarba buvo pripažinta visai neseniai. Kitas antrosios kalbos žodyno įgijimo kliūtis yra pirmoji kalba. Tai ne tik sukelia painiavą struktūroje, bet ir gali sukelti painiavą žodyne.
Žinoti žodžius pirmąja ar antrąja kalba yra gyvybiškai svarbu. Pirmąja kalba tai leidžia didinti socialinę integraciją ir saviraišką. Tai taip pat palankiai interpretuoja asmens statusą. Antrąja kalba kalbėtojas galės perteikti pagrindines mintis per žodyną, net jei asmuo nesupranta, kaip sukurti gramatiškai teisingą sakinį.