Paradoksas poezijoje padeda sukurti įtampą skaitytojų mintyse, sujungdamas žodžius ar frazes taip, kad jie iš pradžių nesivadovautų logikos ar priimtos tiesos taisyklėmis. Šis prieštaravimo kalboje vartojimas dažnai priverčia auditoriją giliau susimąstyti apie tokio prieštaringo teiginio numanomą prasmę. Autoriai, kurie veiksmingai naudoja paradoksalią formuluotę, akivaizdžiai neteisingame teiginyje atskleidžia tam tikrą tiesos elementą. Paradokso struktūra kartais skiriasi poezijoje nei prozinėje literatūroje ir dažnai gali turėti kelis prasmės sluoksnius, išreikštus mažiau žodžių.
Poezijos rašytojai paprastai pasitelkia paradoksą, kad žodžiais sukurtų neįprastą mintį ar vaizdinį vaizdą. Tie patys žodžiai dažnai būtų skaitomi kaip įprasti ir nepastebimi, kai jie būtų sudėti į kitą derinį ar kontekstą. Kai kurie poezijos paradoksų tipai yra skirti perteikti ironijos atspalvį, taip pat paskatinti skaitytoją susimąstyti apie tam tikros eilėraščio temą. Tokia paradoksalaus eilėraščio ironija paprastai sukelia intrigos jausmus skaitytojų mintyse ir verčia juos skaityti labiau susikaupus bei giliau apmąstyti.
Tam tikri paradokso panaudojimai poetiniuose kūriniuose sudaro išskirtines savybes, išskiriančias tam tikrą eilėraštį iš kitų. Šie rašytiniai prieštaravimai gali būti tokie paprasti kaip trumpos frazės arba tokie sudėtingi kaip kelios išplėstinės eilės su sudėtingomis metrinėmis schemomis. Ilguose ir išplėstiniuose pasakojamuose eilėraščiuose kartais yra daug paradoksų tame pačiame literatūros kūrinyje. Paradoksus taip pat gali sudaryti eksperimentavimas su terminais, apibūdinančiais būties būsenas arba patį suvokimą. Poetai, rašantys tokiomis frazėmis, kartais iškelia skaitytojams klausimų, ką reiškia būties būsena ar kitokios susijusios filosofinės temos.
Kalbos figūros vaidina svarbų vaidmenį naudojant paradoksą poezijoje. Tokios eilėraščio eilutės gali pasitarnauti kaip išminties žodžiai arba kaip įžvalgūs teiginiai apie įvairius bendruosius gyvenimo aspektus. Prieštaringas teiginys gerai parengtoje paradoksalioje poemoje dažnai gerokai skiriasi nuo bendresnio posakio, pavyzdžiui, aforizmo, jo prasmė paprastai yra gilesnė, o formuluotė – sudėtingesnė. Tokio poezijos paradokso tikslas yra ne perteikti plačiai priimtą tiesą, o perteikti idėją, kurios skaitytojai savo kasdieniame gyvenime paprastai nesvarsto.