Skirtumas tarp aštraus ir rimto kirčio yra jų skambesys žodyje. Ūmus kirtis kalbama aštriu tonu, o kapo kirtis – garsiai, sunkiu tonu. Kiekvienas kirtis žymi kelių kalbų žodžių kirčiuotą balsį. Ūmus kirtis vartojamas kalbose su lotynų, graikų ir Rytų Europos raštais. Kapo akcentas dažniausiai naudojamas prancūzų, italų, norvegų, katalonų, portugalų, škotų ir vietnamiečių kalbose.
Abu kirčiai rašomi kaip linija arba mažas trikampis, o aštrus kirtis nukreiptas žemyn dešiniuoju į kairę kampu virš raidės. Kapo kirtis fiziškai yra veidrodinis aštraus kirčio atvaizdas, kai jis parašytas. Jis nukreiptas žemyn kampu iš kairės į dešinę. Bet kuris akcentas gali būti linijos arba siauro trikampio formos. Trikampio smailusis galas yra apačioje, nukreiptas į raidę, o pagrindas yra viršuje, o linijos forma taip pat rašoma plačiau viršuje.
Ūmus kirtis pirmą kartą buvo naudojamas kaip aukšto kirčio forma Senovės Graikijoje ant skiemenų. Aukšto kirtis apibūdina aštrų garsą, kuris diktuoja žodžio toninę kryptį. Taigi šiuolaikinis ūminis kirtis naudojamas virš balsių, kad būtų galima nukreipti daugelio žodžių kryptį ir skiemeninį tarimą. Jis dažniausiai naudojamas aukštiesiems balsiams kirčiuoti arba balsei pailginti. Ūmus akcentas dažnai rodo kylantį toną.
Kapo kirtis taip pat kilo iš Senovės Graikijos, kur jis buvo naudojamas tik paskutiniam žodžio skiemeniui kirčiuoti. Anksčiau žodyje jis buvo naudojamas ūmaus kirčio aukščiui pažeminti. Kapo kirtis žymi kirčiuotą balsį italų kalbose, pvz., città arba università. Jis vartojamas italų ir kitose kalbose kaip atvirasis balsis, žymintis balsės aukštį. Kapo kirtis buvo vartojamas trumpiesiems balsiams (valų kalba) ir ilgiesiems balsiams (gėlų kalba) žymėti ir būdingas žemam tonui, priešingai nei aštriems kirčiams. Šie žemi garsai yra ryškūs daugelyje Azijos ir Afrikos kalbų.
Daugelyje pasaulio kalbų šie kirčiai naudojami nustatant skirtumą tarp homografų – žodžių, kurie rašomi vienodai, bet reiškia skirtingus dalykus. Homografiniai žodžiai dažnai išskiriami tiesiog akcentu, kuris pakeičia žodžio reikšmę ir tarimą.
Anglų kalboje šie akcentai yra reti. Jie kartais naudojami literatūroje, kad būtų laikomasi tam tikro rimavimo modelio ar skiemenų struktūros. Akcentu galima pailginti nebylią ar trumpą raidę. Jie taip pat paplitę žodžiuose, pasiskolintuose iš kitų kalbų, pavyzdžiui, pièce de résistance. Daugelis kompiuterių kompanijų siūlo klaviatūras su klaviatūroje įtaisytomis diakritinėmis raidėmis, o kitose žodinėse programose siūlomi spartieji klavišai, leidžiantys įterpti šiuos kirčius, kai jie nėra įtaisyti klaviatūroje.