Pasirenkama dalis yra paveldėjimo teisės, pagal kurią sutuoktinis gali reikalauti paveldėjimo teisės į tam tikrą savo partnerio turto sumą po mirties, pavadinimas. Šis įstatymas gali būti priimtas, kai sutuoktinis nori perimti kitokio dydžio palikimą, nei nurodyta mirusiojo testamente. Šis įstatymas taikomas Jungtinėms Valstijoms, nors kitose šalyse taikomos panašios nuostatos skirtingais pavadinimais.
Paveldėjimo įstatymai yra tie valstybės teisės aktų aspektai, kurie egzistuoja turto apsaugai ir administravimui. Jie valdo ir testamentus, ir pasitikėjimą. Išrenkamos dalies tikslas – apsaugoti pergyvenusius sutuoktinius nuo pašalinimo iš mirusio sutuoktinio palikto palikimo. Asmuo negali teisiškai užblokuoti savo sutuoktiniui po mirties gauti bet kokią savo turto dalį, nesvarbu, kokio dydžio jis būtų.
Kai sutuoktinis siekia neleisti savo partneriui gauti kokios nors turto dalies, tai vadinama palikimo atšaukimu. Tai gali įvykti vienu iš dviejų būdų – paskirstant turtą prieš mirtį arba vykdant testamentą. Asmuo, žinodamas apie gresiančią savo mirtį, gali skirti savo pinigus ir asmeninį turtą draugams ir giminaičiams, kad sutuoktinis negautų jokios jų dalies. Testamente jie taip pat gali numatyti nuostatas padalyti turtą šeimos nariams ir draugams, o ne sutuoktiniui.
Asmenys, norintys pretenduoti į pasirenkamąją dalį, per šešis mėnesius nuo bylos nagrinėjimo pradžios turi pareikšti ieškinį teismui, atsakingam už testamento administravimą. Šis reikalavimas gali būti pateiktas asmeniškai arba raštu. Testamentą tvarkyti atsakingas teismas paprastai nustatomas pagal valstybę, kurioje gyveno miręs asmuo. Šalis, norinti pretenduoti į pasirenkamąją dalį, turi pati pradėti procesą. Teismas teisiškai neprivalo tirti, ar testamentui turėtų būti taikomas šis paveldėjimo įstatymas, nebent konkretų prašymą pateikia pergyvenęs sutuoktinis.
Turto dalies, į kurią gali pretenduoti pergyvenęs sutuoktinis, dydis įvairiose valstijose skiriasi. Paprastai tai sudaro trečdalį turto – ir pusė, jei vaikai išgyvena mirusįjį – po tam tikrų atskaitymų. Šie atskaitymai gali būti atliekami kaip paveldėjimo mokesčiai, sumokami Jungtinių Valstijų federalinei vyriausybei, arba turto dalis, likviduojama siekiant sumokėti kreditoriams.
Kai kurios valstijos leidžia sutuoktiniams reikalauti papildomo turto ir lėšų, nei liko mirusiojo mirties metu. Jie taip pat gali teigti, kad turtą sudarė finansinės ir žemės dovanos, kurias velionis padovanojo per pastaruosius kelerius savo gyvenimo metus. Tada šios dovanos įskaičiuojamos į palikimo dydį, kuris padalijamas ir paskirstomas pergyvenusiam sutuoktiniui.