Kas yra garantijos sutartis?

Garantijos sutartis dažniausiai sudaroma paskolos ar nekilnojamojo turto sandorio metu. Į jį paprastai įtraukiama trečioji šalis, kuri įsikiš ir atliks reikiamus mokėjimus, jei pagrindinis asmuo, gaunantis paskolą arba nuomojantis turtą, negali sumokėti. Trečioji šalis vadinama garantu, o kartais ir pasirašiusiuoju.
Dažnai paskolos studentams yra garantijos sutarties dalis. Jie tvirtina, kad vyriausybė garantuoja paskolos grąžinimą. Jei studentas dėl kokių nors priežasčių nevykdo įsipareigojimų, pinigus skolinantis bankas gaus pinigus iš vyriausybės, o vyriausybė bus atsakinga už bandymą išieškoti skolą iš studento.

Žmonės, turintys prastą kreditą, gali būti įtraukti į garantijos sutartį dėl automobilio įsigijimo ar būsto nuomos. Dažnai jie naudojasi ką nors, kas turi gerą kreditą, galbūt savo tėvus ar brolį ir seserį, kaip pasirašiusį asmenį, kad būtų galima sudaryti tokį susitarimą. Tai šiek tiek dviašmenis ašmenys. Jei asmuo negali įvykdyti savo finansinio įsipareigojimo, finansinis įsipareigojimas pereina laiduotojui. Pavyzdžiui, jei asmuo nemoka nuomos įmokų, juos turi sumokėti vienas iš tėvų arba seserys.

Garantijos sutarties terminas taip pat gali būti vartojamas kalbant apie tai, kad žmonėms suteikiama prekių ar paslaugų pasitenkinimo garantija. Toks susitarimas gali būti lengvai įgyvendinamas arba labai sunkus vartotojui. Pavyzdžiui, daugumos produktų informaciniuose skelbimuose, kuriuose siūloma pinigų grąžinimo garantija, gali būti sudaryta garantijos sutartis, kurios vykdymas yra šiek tiek sudėtingas. Taip yra todėl, kad gamybos įmonės gali būti labai mažos arba pinigų grąžinimo garantijos turi tam tikrą laikotarpį.

Apskritai, dauguma didelių įmonių, siūlančių pinigų grąžinimo garantijos sutartį, laikysis savo įsipareigojimų. Taigi, pavyzdžiui, daiktus, įsigytus tokiuose televizijos kanaluose kaip „Home Shopping Network“, gana lengva grąžinti, jei jie nepatenkinami. Tačiau tokio tipo susitarimas paprastai nėra pasirašytas susitarimas, kaip čia apibrėžtas pirmasis tipas. Todėl vis tiek gali būti sunkiau įgyvendinti pasitenkinimo garantijas ir gali brangiai kainuoti grąžinti pažadų nevykdžiusius pirkinius.