Kai asmuo paduoda į teismą verslą, įmonę ar kitą asmenį, susijusį su verslo reikalais, rezultatas yra verslo ieškinys. Tai yra ieškinys, pateiktas teismui, kuriame dalyvauja dvi šalys: ieškinio šalis, kuri vadinama ieškovu, ir šalis, kuriai iškelta byla, vadinama atsakove. Atkreipkite dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pavieniai asmenys, grupės, įmonės, korporacijos ar net institucijos.
Paprastai verslo ieškinys pateikiamas teismui, nes ieškovas prašo pinigų ar turto atlyginti žalą. Tai galima palyginti su mokėjimu, kurį, ieškovo nuomone, jis turi sumokėti dėl sužalojimo ar žalos, kurią jam tiesiogiai ar netiesiogiai padarė atsakovas. Labai dažnai verslo ieškiniai susiję su nelaimingais atsitikimais darbo vietoje arba pristatant verslo prekes. Jie taip pat gali būti susiję su pareiškimais dėl seksualinio priekabiavimo ir skundų iš nepatenkintų darbuotojų. Sutarties pažeidimas yra dar vienas dažnas verslo ieškinių pagrindas. Pastaraisiais metais daug verslo bylų iškelta įmonėms, kurios esą teršė aplinką ir sukėlė sveikatos problemų nukentėjusiose bendruomenėse gyvenantiems žmonėms.
Kartais verslo ieškinys taip pat gali kilti dėl ginčo ar konflikto. Kitais atvejais verslo ieškiniu siekiama „įpareigoti“ – suvaržyti arba sustabdyti – šalį nuo tam tikros veiklos. To pavyzdžiai yra tada, kai korporacija nori neleisti kam nors atskleisti konfidencialios informacijos arba patekti į nuosavybę. Daug dažniau asmenys kreipiasi į teismą su verslu, o ne verslas paduoda ieškinį asmeniui.
Verslo ieškinio procesas yra toks pat kaip ir įprasto ieškinio procesas. Jis prasideda nuo ieškovo skundo padavimo teismui. Skunde nurodomi atsakovų vardai ir pavardės bei iš jų prašoma atlyginti žalą. Toliau nurodytiems atsakovams įteikiamas šaukimas su skundo kopija.
Atsakovui suteikiamas konkretus terminas atsiliepimui pateikti. Šiame atsakyme jie gali pareikšti savo gynybą ir įtraukti visus priešieškinius, kuriuos nori pareikšti ieškovui. Jie gali arba pripažinti pareikštą kaltinimą, arba jį paneigti, arba taip pat gali nuspręsti pareikšti, kad neturi pakankamai informacijos kaltinimui pripažinti arba paneigti. Visa tai patenka į procesą, teisiniu požiūriu vadinamą „prašymu“.
Ikiteisminis nagrinėjimas paprastai vyksta po prašymo. Paprasčiau tariant, tai yra abiejų šalių įrodymų ir pareiškimų pateikimas. Jie tai daro norėdami atskleisti visus svarbius faktus ar teiginius ir pašalinti bet kokius netikėtumus. Tai taip pat paaiškina, kas yra verslo ieškinys.
Ikiteisminis procesas baigiamas priėmus sprendimą, kad teismą nagrinėtų prisiekusiųjų komisija arba suolinis teismas, kuriame prisiekusiųjų nedalyvauja. Tada ateina tikrasis teismo procesas, kurio pabaigoje priimamas nuosprendis. Paskelbus galutinį sprendimą, viena arba abi šalys gali nuspręsti pateikti apeliaciją.