„Tiesos taupymo įstatymas“ yra vyriausybės sprendimas, suteikiantis daugiau skaidrumo su bankais dirbantiems vartotojams. Konkrečiai, įstatyme reikalaujama, kad bankai atskleistų mokesčius, pateiktų metinį procentinį pajamingumą ir kitą informaciją. Šis aktas yra tiesioginis didelio federalinio restruktūrizavimo 1991 m. rezultatas. Šis aktas taip pat taikomas tik tam tikriems banko klientams ir dėl to atsirado keletas netikėtų dokumentų tvarkymo trūkumų.
„Tiesos santaupose“ įstatymo šaknys kyla iš 1991 m. Federalinės indėlių draudimo korporacijos (FDIC) tobulinimo akto. Siekiant sustiprinti FDIC, šis įstatymas daugiausia leido jai pasiskolinti iš Jungtinių Valstijų iždo departamento. Kartu su šiuo esminiu pakeitimu vyriausybė priėmė daugybę kitų teisės aktų, kuriais siekiama pagerinti santaupų ir paskolų stabilumą šalyje.
Vienas iš tokių teisės aktų buvo „Tiesos santaupų įstatymas“, pagal kurį bankai ir paskolas teikiančios institucijos turi laikytis keturių pagrindinių taisyklių. Pirma, skolinančios institucijos turi atskleisti klientams metinį procentinį taupomųjų sąskaitų pajamingumą, kad jie geriau suprastų, kiek palūkanų bus uždirbta per metus. Antra, banko institucijos turi sumokėti visą indėlį, o ne dalį. Trečiasis reikalauja, kad skolinančios institucijos nurodytų mokesčius už grąžintus čekius, pavedimus ir kitas paslaugas. Galiausiai įstatyme teigiama, kad bankai negali reklamuoti nemokamų čekių sąskaitų, jei iš tikrųjų yra su sąskaita susiję mokesčiai.
Įstatymo tikslas – suteikti bankų klientams pakankamai duomenų, kad jie galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl taupymo. Turėdami šią papildomą informaciją, žmonės gali rinkti informaciją iš skirtingų bankų ir palyginti tarifus, kad surastų tinkamiausią. Kitas efektas – neleisti bankams pasinaudoti klientų pranašumais, verčiant kreditorius būti visiškai skaidriais.
Tačiau šis aktas galioja ne visiems. „Tiesos taupymo įstatymas“ taikomas tik fiziniam asmeniui, ty individualiam klientui. Įmonėms ir organizacijoms šios taisyklės netaikomos. Kitas netikėtas šio poelgio rezultatas – padaugėjęs popierizmas atidarant sąskaitą. Kadangi skolintojai privalo pateikti tokią išsamią informaciją, dažnai yra daugybė dokumentų, kuriuos reikia pasirašyti arba inicializuoti atidarant sąskaitą. Šie dokumentai reiškia, kad klientas gavo dokumentus, kuriuos bankas teisiškai privalo pateikti.