Pereinamojo laikotarpio teisingumas – tai atskaitomybės, pripažinimo, susitaikymo ir žalos atlyginimo procesas, kurį naujai demokratizavusios šalys priėmė po politinio sukrėtimo, dėl kurio buvo plačiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Tai terminas, susietas su pereinamosios demokratijos sąvoka, kuri reiškia tautos atsiradimą iš represinio režimo į pirmuosius besiformuojančios demokratijos etapus. Pagrindinės koncepcijos buvo įgyvendintos sprendžiant karo nusikaltimus, etninį valymą, smurtą dėl lyties ir kitus atvejus, kai vyriausybės ir karinės institucijos atsigręžia prieš civilius gyventojus.
Pereinamojo laikotarpio teisingumo samprata kilo iš Antrojo pasaulinio karo ir nacių persekiojimo už karo nusikaltimus ir masinį žydų tautos genocidą. Tačiau tik devintojo dešimtmečio pabaigoje per daugkartinius politinius sukilimus prieš autoritarinius režimus Lotynų Amerikoje ir Rytų Europoje terminas „pereinamojo laikotarpio teisingumas“ išpopuliarėjo tarptautinėje bendruomenėje. Šis terminas buvo skirtas identifikuoti procesą, kuriuo bandoma išgydyti civilius gyventojus, kurie buvo patyrę žiaurius žmogaus teisių pažeidimus.
Vienas iš svarbiausių šios doktrinos raidos momentų buvo 1988 m. Amerikos žmogaus teisių teismo sprendimas Hondūro klausimu, kuriame buvo nustatyta valstybių pareiga imtis keturių pagrindinių veiksmų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais. Teismas paskelbė, kad valstybės yra atsakingos už žmogaus teisių pažeidimų prevenciją, rimtų tyrimų atlikimą įtarus teisių pažeidimus, sankcijų skyrimą ir žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Išsiaiškėjus šiems įsipareigojimams, pavyko sukurti tikrą metodiką.
Ištyrinėdama procesus, kurie buvo vykdomi tokiose šalyse kaip Hondūras, Čilė ir Pietų Afrika, tarptautinė bendruomenė nustatė kai kuriuos pagrindinius sistemos elementus, kurie gali suteikti žalos nukentėjusiems žmonėms. Pereinamojo laikotarpio teisingumas apima tiesos komisijos, kuri padėtų atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, ir atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą, įkūrimą. Tai taip pat apima kompensacijas aukoms, teikiant piniginę pagalbą ir atsiprašymą, kariuomenės, policijos ir teismų reformą bei viešą tragedijos įamžinimą.
Politiniai sukrėtimai tampa vis dažnesni visame pasaulyje, o pereinamojo laikotarpio teisingumo doktrinos reikšmė tarptautinėje teisėje išaugo. Procesą patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas ir jis buvo JT Žmogaus teisių komiteto priimtų sprendimų pagrindas. Tačiau pereinamasis teisingumas nėra statiškas ir toliau vystosi, kai jis taikomas besikeičiančioms aplinkybėms.