Sutarčių teisėje išorinė rizika reiškia mažai tikėtinus įvykius, kurių sutartį sudarančios šalys nekontroliuoja ir kurie įvykę turės esminės neigiamos įtakos šalių susitarimui. Šie įvykiai, pvz., žemės drebėjimai, gaisrai ir potvyniai, nors ir vyksta natūraliai ir tam tikru mastu tikėtini, paprastai laikomi nenumatytais Dievo veiksmais. Daugelyje sutartinių susitarimų bus atsižvelgta į išorinės rizikos galimybę dėl nenugalimos jėgos išlygos kaip nenumatyto tokio įvykio.
Kad asmuo būtų laikomas atsakingas pagal delikto teisę už tokį dalyką kaip aplaidumas, žalos priežastis turėjo būti numatoma. Įvykiai, kurie yra išorinė rizika, paprastai laikomi pakeičiančiais nenumatytus įvykius, kurių atveju jokia šalis negali būti laikoma atsakinga už tokią žalą. Nuspėjamumo sąvoka skirta tam, kad šalis būtų atsakinga už savo veiksmus ir kad nekaltos šalys būtų laikomos atsakingomis už žalingus rezultatus, kurių negalima pagrįstai tikėtis iš jų veiksmų. Pavyzdžiui, jei kas nors, vadovaujantis ūkiui, pasamdo ūkininką, kad per ūkio laukus važinėtų plūgu, o perkūnija greitai ir nė vienai šaliai nežinant kyla, o į ūkį trenkia žaibas, jis gali pareikšti ūkininkui ieškinį dėl aplaidumo. Tačiau, kadangi netikėta perkūnija ir sukeltas žaibas buvo nenumatyta išorinė rizika, ūkininkas greičiausiai nebus laikomas atsakingas už žalą, padarytą ūkininkui.
Sutartyse dažnai yra nenugalimos jėgos sąlyga, skirta atsižvelgti į bet kokią išorinę riziką, kuri gali neigiamai paveikti susitarimą, jei tokie įvykiai įvyktų. Force majeure (pranc. „aukščiausia jėga“) sąlygose paprastai išvardijami keli įvykiai, tokie kaip žemės drebėjimai ar potvyniai, kurie, jei jie įvyktų ir sužlugdytų susitarimo tikslus, atleistų abi šalis nuo atsakomybės pagal sutartį. Sutarčių teisės kontekste išorinė rizika gali būti susijusi ne tik su stichinėmis nelaimėmis, bet ir dėl kitų įvykių, kurių šalys negali kontroliuoti. To pavyzdys galėtų būti darbuotojų streikas, būtinas, kad bet kuri šalis laiku įvykdytų įsipareigojimus pagal susitarimą.
Išorinės rizikos įvykiai iš prigimties yra nenuspėjami, todėl asmuo, kuriam dėl vieno iš šių įvykių kyla ypatinga nuostolių rizika, gali apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, kad apsisaugotų nuo tokios žalos. Pavyzdžiui, kažkas, valdantis gamyklą, esančią netoli didelės upės, gali apsaugoti savo turtą gamykloje, sudarydamas nelaimingų atsitikimų draudimą, kuris apima staigius potvynius. Taip jam bus atlyginta bet kokia žala tuo atveju, jei upė netikėtai patvintų ir potvynio vandenys pasieks gamyklą.