Muziejų įstatyme dėmesys sutelkiamas į unikalią įvairių muziejų veiklą reglamentuojančių įstatymų sąveiką. Muziejams įprastos eksponatų pardavimo ar pirkimo sutartys, kaip ir tų eksponatų draudimo sutartys. Plėtrai ir atnaujinimui taikomi nekilnojamojo turto įstatymai, o darbuotojams – darbo įstatymai. Kadangi daugelis muziejų nesiekia pelno, daugumą šių klausimų dar labiau apsunkina mokesčių teisės aktai. Sukčiavimas ir pasikėsinimas sukčiauti visada yra pavojus, todėl muziejų teise besiverčiantiems advokatams dažnai reikia ir tam tikro lygio baudžiamosios teisės mokymo.
Akivaizdu, kad muziejų teisės taikymo sritis yra labai plati. Todėl vieniši advokatai, besispecializuojantys šioje srityje, yra reti. Dažniau muziejams atstovauti kviečiamos didesnės firmos. Šiose įmonėse vienas ar keli advokatai paskiriami, kad sutelktų dėmesį į konkretų muziejaus veiklos aspektą. Kai iškyla komplikacija, apimanti daugiau nei vieną teisės sritį, šie advokatai susiburia dirbti kaip komanda.
Advokatas, besispecializuojantis mokesčių teisėje, yra būtinas bet kurioje muziejų teisės įmonėje. Muziejai dažnai labai priklauso nuo savo ne pelno statuso, kad gautų dotacijas, vyriausybės finansavimą ir atleidimus nuo mokesčių. Be to, statulos yra labai griežtos ne pelno siekiančios organizacijos apibrėžime. Staigus pajamų šuolis, pavyzdžiui, didelė auka ar meno kūrinio pardavimas, gali kelti pavojų muziejaus ne pelno statusui, jei su juo elgiamasi netinkamai.
Parduodant ar įsigyjant eksponatą, nėra neįprasta, kad mokesčių advokatas dirba kartu su teisininku, kuris specializuojasi sutarčių srityje. Tokiais atvejais mokesčių advokatas sprendžia finansines pardavimo pasekmes, o sutarčių advokatas tvarko konkrečias sutarties sąlygas, siekdamas užtikrinti teisėtumą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl kūrinio autentiškumo, prie komandos gali būti pakviestas ir sukčiavimo specialistas.
Pastačius naują muziejų arba plečiant esamą muziejų teisės komandos gali tapti kone komiškai didelės. Vėlgi, dažnai kreipiamasi į mokesčių advokatą, kuris stebi finansus. Sutarčių specialistas stebi derybas dėl žemės, medžiagų ir darbininkų ar moterų. Advokatas, besispecializuojantis nekilnojamojo turto srityje, paprastai reikalingas tam, kad įsitikintų, jog visi leidimai yra tvarkingi, o pati žemė yra laisva.
Be jau gausaus kolektyvo, gali prireikti ir teisininko, orientuoto į draudimą, siekiant apsaugoti muziejų nuo finansinių nuostolių saugojant ar perkraunant eksponatus. Galiausiai, naujiems papildymams dažnai reikia naujų darbuotojų. Norint samdyti papildomus muziejaus darbuotojus, ypač dirbančius laikinai arba naujai kuriamas pareigas, taip pat gali prireikti darbo teisės specialisto pagalbos.