Svarstymas yra privatus posėdis, kuriame prisiekusiųjų ar teisėjų kolegijos nariai aptaria bylos faktus ir priima sprendimą. Vykdomi svarstymai, siekiant nustatyti kaltę ar nekaltumą, ir jie taip pat gali būti naudojami, kai žmonės svarsto nuosprendį. Svarstymo procesas yra svarbi daugelio teisinių sistemų dalis, suteikianti galimybę bylos faktus išgirdusiems asmenims juos atidžiai pasverti ir priimti logika bei protu pagrįstą sprendimą.
Klasikinis svarstymo pavyzdys yra prisiekusiųjų svarstymas. Kai byla baigta, prisiekusieji palydimi į privatų kambarį, kur jie aptaria bylą ir balsuoja, ar nuosprendis turi būti priimtas dėl kaltės ar nekaltumo. Prisiekusieji gali balsuoti daug kartų, o prisiekusieji paprastai skatinami bandyti pasiekti vieningą rezultatą, o ne vadinamąją „pakabintą prisiekusiųjų komisiją“, kurioje prisiekusieji negali susitarti dėl nuosprendžio.
Prieš prisiekusiesiems įeinant į patalpą pasitarti, teisėjas pateikia nurodymų rinkinį. Teisėjas paaiškina įrodinėjimo standartus ir aptaria įvairius nuosprendžius, kurie gali būti grąžinti. Prisiekusieji gali paprašyti instrukcijų kopijos arba pakartoti, ir tai dažnai rekomenduojama, kai instrukcijos yra ilgos arba sudėtingos.
Svarstymo metu išrenkamas vienas prisiekusiųjų pirmininkas, kuris dažniausiai vadovauja svarstymo eigai, įskaitant balsų skaičiavimą ir diskusijos vedimą. Priėmus nuosprendį, vadovas įspėja laukiantį antstolį, o prisiekusieji palydimi atgal į teismo salę nuosprendžio perskaityti. Kai kuriais atvejais svarstymas gali trukti tik kelias minutes, o kitais – kelias dienas. Kartais teisėjas nurodo, kad prisiekusiųjų teismas šiuo laikotarpiu yra atskirtas, o tai reiškia, kad jie negali bendrauti su kitais žmonėmis ir yra izoliuojami, kol nesusitaria dėl nuosprendžio. Sekvestracija skiriama, kai baiminamasi, kad prisiekusiuosius gali paveikti žmonės iš ne teismo salėje.
Prisiekusiesiems neleidžiama per svarstymus versti, priversti ar grasinti vienas kitam. Nors prisiekusiųjų salėje kartais kyla didelė įtampa, norint užtikrinti, kad nuosprendis būtų teisėtas, reikia laikytis etikos standartų. Jei prisiekusysis jaučiasi priverstas priimti sprendimą, vėliau tai gali būti pagrindas teisminiam užginčymui, todėl teismas nori būti atsargus, kad prisiekusiųjų salėje būtų išvengta bet kokių pažeidimų.