Neteisėtas veiksmas yra neteisėtas arba amoralus veiksmas. Asmenims, padariusiems veikas, kurios teisiškai priskiriamos neteisėtoms, gali tekti sulaukti baudžiamosios atsakomybės, o amoralius veiksmus atliekantiems asmenims nebūtinai turi būti taikomos baudžiamosios ar civilinės sankcijos. Daugumoje šalių kiekviena teisės sritis turi neteisėto veiksmo apibrėžimą, o kaltinamuosius į teismą pateikę prokurorai turi bandyti įrodyti, kad kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, kad laimėtų bylą.
Daugumos šalių teisinėse sistemose žmogžudystės, vagystės, išžaginimas ir panašūs nusikaltimai apibrėžiami kaip neteisėti veiksmai. Policija sulaiko neteisėtus veiksmus atliekančius asmenis ir renka poelgio įrodymus, kurie turi būti pateikti teismui. Paprastai teismai turi tik jurisdikciją bausti už neteisėtus veiksmus, padarytus tam tikroje šalyje ar teritorijoje. Kai kuriose šalyse yra sudarytos ekstradicijos sutartys, pagal kurias asmuo, padaręs neteisėtą veiką kitoje šalyje, gali būti išduotas tai tautai, kad galėtų stoti prieš teismą. Ekstradicijos sutartį nagrinėjantis teismas nenustato, ar kaltinamasis padarė neteisėtą veiką, o nustato, ar kita šalis turi pagrindą prašyti ekstradicijos, ir pritaria arba atmeta ekstradicijos prašymą.
Automobilių avarijos paprastai nevyksta teismo posėdžiuose, tačiau po susidūrimo dalyvaujančių šalių draudimo bendrovės prieš apdorodamos draudimo išmokas pirmiausia turi nustatyti, ar kuris nors vairuotojas padarė neteisėtą veiksmą. Kelių eismo teisės požiūriu neteisėta veika gali prilygti nedideliam pažeidimui, už kurį nėra baudžiama pagal baudžiamąją teisę, tačiau pakanka, kad veiką padariusi šalis būtų atsakinga už eismo įvykį. Draudimo bendrovės, išmokančios išmokas dėl nelaimingo atsitikimo, gali padidinti dalyvaujančios šalies draudimo įmoką, jei išmoka buvo padaryta dėl neteisėtų veiksmų.
Kartais nustatoma, kad juridiniai asmenys, pavyzdžiui, teismai ir teismų sistemos, atliko neteisėtus veiksmus. Paprastai teismai atlieka neteisėtus veiksmus, kai kaltinamieji nuteisiami remiantis klaidingais įrodymais. Žmonės gali reikalauti iš teismų sistemos atlyginti žalą dėl neteisėtai išnagrinėto ieškinio.
Neteisėtų amoralių veiksmų apibrėžimai, kaip ir teisinis neteisėtų veiksmų apibrėžimas, įvairiose visuomenėse skiriasi. Netgi tam tikroje visuomenėje asmenys dažnai turi savo nuomonę apie tai, kokie veiksmai yra moraliai neteisingi. Žmonės dažnai savo supratimą apie teisingą ar neteisingą grindžia savo religiniais ar filosofiniais įsitikinimais, todėl vienam asmeniui neteisingas veiksmas gali būti priimtinas kitam. Ne visi neteisėti veiksmai vertinami vienodai rimtai, o į veiksmus, kurie nepadaro žalos kitiems, dažnai žiūrima ne taip griežtai nei į veiksmus, kurie daro poveikį kitiems žmonėms.