Terminas „sąlyginis pardavimas“ verslo pasaulyje vartojamas keliomis skirtingomis prasmėmis, o visos reikšmės reiškia, kad su pardavimu susijusios sąlygos, kurias reikia įvykdyti, kad pardavimas įsigaliotų. Nepriklausomai nuo to, ar pardavimas apibūdinamas kaip sąlyginis, svarbu perskaityti prie jo pateiktus dokumentus, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas visiškai suprastų savo teises ir pareigas, susijusias su pardavimu. Taip pat primygtinai rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kai pardavimai yra dideli arba sudėtingi, nes advokatas ateityje gali apsaugoti žmones nuo brangių ginčų.
Klasikine prasme sąlyginis pardavimas yra toks pardavimas, kai nuosavybės teisė į parduodamą turtą perduodama tik pirkėjui įvykdžius tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, pirkėjas gali ką nors nusipirkti pagal išsimokėtinai. Sumokėjus visas įmokas, nuosavybės teisę įgyja pirkėjas, tačiau iki tol turtas priklauso pardavėjui arba trečiajai šaliai. Šio tipo sąlyginis pardavimas leidžia žmonėms naudotis daiktais, kurių jie negali nusipirkti iš karto, kol nesumokės už juos visiškai ir nuosavybės teisė nebus perduota.
Kitas sąlyginio pardavimo tipas yra pardavimas, kai viena arba abi šalys turi sąlygas, kurias būtina įvykdyti prieš parduodant turtą. Tokio tipo pardavimas dažniausiai matomas su nekilnojamuoju turtu. Pavyzdžiui, pirkėjai gali pareikšti, kad pirks tik tada, jei turtas bus patikrintas ir jei jie galės užsitikrinti finansavimą. Tai leidžia pirkėjams išeiti iš pardavimo, jei jis neatitinka jų sąlygų, niekaip nepažeidžiant sutarties.
Pagrindiniai sąlyginio pardavimo dokumentai dažnai gali būti sudaryti iš sutarčių, nes žmonės dažnai turi paprastas sąlygas. Kitais atvejais gali prireikti sudaryti sutartį nuo nulio, kad būtų nurodytos visos pardavimo detalės. Ši sutartis paprastai perduodama pirmyn ir atgal tarp dalyvaujančių šalių teisinio atstovavimo, kol ji yra priimtina, o tada ji gali būti pasirašyta.
Kai sudaroma sąlyginio pardavimo sutartis, abi šalys turi galimybę pareikšti savo nuomonę. Nustačius nesklandumus, jas reikėtų aptarti šiame etape, o ne po to, kai sutartis jau yra pasirašyta ir visos šalys prisiima įsipareigojimus. Geriau skirti laiko patvirtinti, kad sąlygos yra teisingos ir pagrįstos, nei skubėti parduoti, dėl kurio vėliau gali tekti gailėtis.