Teigiama gynyba yra teisinės gynybos rūšis, kurią gali pareikšti atsakovas, palaikydamas savo pusę byloje. Paprastai teigiamai gindamasis kaltinamasis pateikia papildomų faktų, kurie sumažina jam pareikštus civilinius ieškinius ar baudžiamuosius kaltinimus. Tai daroma neginčijant jokių susijusių tariamo nusikaltimo elementų. Kitaip tariant, atsakovas sutinka su ieškovo ar kaltintojo pateiktais faktais, bet taip pat pateikia papildomų faktų, kurie švelnina atsakovo atsakomybę ar kaltę.
Pavyzdžiui, tarkime, kad ieškovas pareiškia ieškinį atsakovui dėl žalos, susijusios su automobilio avarija, atlyginimo. Konkrečiai, ieškovas teigia, kad atsakovas atsitrenkė į ieškovo automobilio galą, dėl ko buvo apgadintas automobilio buferis. Nesutikdamas su šia aplinkybe, atsakovas gali pareikšti teigiamą gynybą, teigdamas, kad ieškovas prisidėjo prie eismo įvykio. Atsakovas gali teigti, kad ieškovas spustelėjo automobilio stabdžius, todėl atsakovas susuko ieškovo automobilį atgal.
Teigiamos gynybos priemonės pirmiausia naudojamos bendrosios teisės šalyse, jos gali būti keliamos tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, civiliniame ieškinyje tarkime, kad darbuotojas paduoda darbdavį į teismą dėl diskriminacijos dėl lyties. Neneigdamas pareikštų kaltinimų, darbdavys gali pareikšti vieną ar daugiau civilinių teigiamų atsiliepimų. Darbdavys gali pareikšti, kad taiko diskriminacijos dėl lyties politiką ir procedūras, užtikrinančias, kad priekabiavimas darbo vietoje nepasikartotų. Be to, darbdavys gali teigti, kad įmonė ėmėsi priemonių siekdama pašalinti priekabiavimą, kai apie tai buvo pranešta žmogiškųjų išteklių skyriui.
Teigiamą gynybą gali pareikšti ir kaltinamieji baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, tarkime, kad moteris yra teisiama už savo vyro nužudymą. Nesutikdama, kad nužudė savo vyrą, moteris gali reikalauti savigynos. Ji gali teigti, kad vyras ją užpuolė ir ji turėjo jį nužudyti, kad apsisaugotų nuo žalos. Savigyna yra įprasta teigiama gynyba ir dažnai naudojama siekiant paremti kaltinamojo atleidimą.
Daugumos teigiamų gynybos priemonių poveikis yra arba sumažinti – arba visiškai atleisti – kaltinamojo atsakomybę civilinėje byloje arba kaltę baudžiamojoje byloje. Atleidimas nuo atsakomybės arba kaltė atsiranda net tada, kai ieškovas gali įrodyti, kad faktai, patvirtinantys ieškovo ieškinį, yra teisingi. Jei byloje prašoma teigiamos gynybos, teisėjas paprastai nurodo prisiekusiųjų komisijai dėl konkrečios nagrinėjamos gynybos teorijos. Tada prisiekusiųjų komisija, priimdama nuosprendį byloje, turi atsižvelgti į šią gynybą.