Vaiko nepriežiūra atsiranda, kai tėvai ar globėjai nesuteikia tinkamos vaiko priežiūros. Aplaidumas gali būti fizinio, medicininio, edukacinio ar emocinio pobūdžio. Kai kuriuos nepriežiūros atvejus lengva pastebėti, o daugelis kitų lieka nepastebėti. Nors pavieniai incidentai gali būti tokie pat žalingi kaip ir pasikartojantys, vaiko nepriežiūros terminas paprastai vartojamas pasikartojančiam ar ilgalaikiam aplaidumo atvejams. Be to, vaiko nepriežiūra neturėtų būti painiojama su prievarta prieš vaikus, kai tyčia daromas fizinis vaiko sužalojimas.
Labiausiai išoriškai pastebima vaiko nepriežiūros forma yra susijusi su fiziniais poelgio aspektais. Jei vienas iš tėvų ar globėjų negali tinkamai maitinti savo vaiko arba suteikti tinkamos pastogės ar nakvynės, jie gali būti apleisti. Tėvai ir globėjai taip pat gali būti laikomi nerūpestingais, jei jie neužtikrina tinkamo vaiko priežiūros lygio ir kartais gali būti pripažinti atsakingais už bet kokius neteisėtus veiksmus, kuriuos vaikas atlieka būdamas neprižiūrimas.
Kita vaiko nepriežiūros forma – sergančio ar sužaloto vaiko nesigydymas. Tai gali būti puiki ginčų tema, nes yra daug religijų, kurios neleidžia naudoti šiuolaikinės medicinos daugelio ligų gydymui. Daugeliu atvejų buvo nuspręsta, kad vaiko sveikata ir saugumas yra pagrindinis prioritetas, o medicininiu požiūriu būtinas gydymas gyvybės ar mirties atveju neturėtų būti atšauktas dėl religinių įsitikinimų.
Kalbant apie vaikų nepriežiūrą, tėvai arba globėjai yra atsakingi už tinkamą jų globojamo vaiko išsilavinimą. Tai apima visų vietinių ir nacionalinių švietimo reikalavimų įvykdymą. Tradicinio ar modifikuoto ugdymo galimybės nesuteikimas vaikui pagal įstatymą laikomas aplaidumu, nes tai gali labai pakenkti tinkamam vaiko mokymosi gebėjimų vystymuisi.
Kitas vaiko nepriežiūros aspektas yra emocinės paramos vaikui trūkumas. Emocinis nepriežiūra gali sukelti akivaizdų socialinio bendravimo su vaiku trūkumą, taip pat nuolatinį elgesį, kuris gali sumažinti vaiko savivertės jausmą ir savigarbą. Nors emocinis nepriežiūra gali atrodyti ne toks sunkus kaip kitų rūšių nepriežiūra, poveikis vaiko emocinei gerovei gali būti žalingas ir smarkiai pabloginti jo emocinius gebėjimus vėliau.
Kai nustatoma, kad vienas iš tėvų ar globėjų elgiasi aplaidžiai, tai ne visada gali būti laikoma tyčia. Daugelis išorinių poveikių, tokių kaip skurdas, benamystė, religija ar kultūriniai įsitikinimai, gali sukurti situacijas, kuriose gali atsirasti nepriežiūra. Tokiais atvejais yra daugybė pagalbos programų ir konsultavimo galimybių, kurios gali padėti tėvams ir globėjams suteikdamos reikiamus išteklius tinkamai pasirūpinti savimi ir savo vaiku. Kitais atvejais vienas iš tėvų ar globėjų gali būti tyčia neatsargus ir jiems gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.