Kišeninė dalis yra teisinio teksto leidėjo išsiųstas priedas, atnaujinantis konkrečioje knygoje esančią informaciją. Teisės prigimtis yra ta, kad ji nuolat kinta; teisiniame tekste esantys faktai netrukus po paskelbimo gali pasenti. Užuot paskelbę visas naujų knygų serijas su keliais nedideliais pakeitimais, leidėjai išsiunčia nedidelius paketus, kurie turi būti pritvirtinti prie atitinkamos knygos galo, kad skaitytojas galėtų pasiekti naujausią informaciją. Kišeninė dalis paprastai pritvirtinama prie knygos galinio viršelio vidinės pusės, todėl ją lengva pamatyti bet kuriam knygos skaitytojui. Dėl kompiuterių ir interneto atsiradimo kišeninės dalys dažniausiai paseno, nes leidėjai gali tiesiog laikyti atnaujintą duomenų bazę internete, o ne nuolat siųsti naujinimus paštu.
Nedidelio lankstinuko pavidalo kišeninė dalis yra pritvirtinta teisinio teksto gale. Paprastai jis nėra labai storas, nes jame yra nedideli atnaujinimai, įvykę po pirminio teksto paskelbimo. Skaitytojas paprastai ištiria įstatymą, esantį originalioje išleistoje knygos versijoje, o tada peržiūri kišeninę dalį, kad sužinotų, ar po knygos originalaus išleidimo nebuvo kokių nors atnaujinimų. Tai suteikia naujausią informaciją skaitytojui.
Kišeninės dalys buvo gaminamos tol, kol buvo masinė teisinių tekstų gamyba. Leidėjai pirmą kartą sugalvojo idėją pamatę, kad dėl naujų teisės aktų teisinėje knygoje esanti informacija gali pasenti. Šiuose tekstuose skelbiamos informacijos patikimumas leidėjams buvo nepaprastai svarbus, nes jų klientų ratą daugiausia sudarė teisės specialistai, kurie jais naudojosi kaip savo praktikos pagrindu. Leidėjai suprato, kad gali atlikti nepraktišką nuolatinio atnaujintų tekstų kūrimo procesą su nedideliais pakeitimais arba sugalvoti kitą pigesnį ir praktiškesnį informacijos atnaujinimo būdą. Dėl šios priežasties buvo sukurta kišeninė dalis.
Dėl technologijų pažangos informacija tapo be galo prieinamesnė nei tais laikais, kai buvo sumanyta kišeninės dalies idėja. Šiuolaikiniai teisinių tekstų kūrėjai visą informaciją paprastai saugo įvairiose interneto duomenų bazėse. Tai turi dvejopą poveikį – informacija tampa labiau prieinama teisės specialistams, o leidėjams lengviau ją atnaujinti, kai įstatymų leidėjai priima įvairių įstatymų pakeitimus.