Persekiojimas paprastai yra išpuolis arba bendra neigiama dėmesio forma, nukreipta į asmenį ar žmonių grupę, remiantis bendru jų būties aspektu, pavyzdžiui, rase, amžiumi, religija, lytimi ar bet kokia kita panašia problema. Kaip pagrindinė sąvoka, ji dažnai gali sutapti su tokiomis idėjomis kaip rasizmas, seksizmas, diskriminacija ir kitos panašios problemos, nors dažnai ji gali būti vartojama atskirai kaip terminas, nurodantis pastangas ar judėjimą prieš grupę ar asmenį. Persekiojimas dažnai yra agresyvios arba neigiamos pastangos, kurias gali dėti beveik bet kuris asmuo arba bet kuri grupė kito asmens ar grupės atžvilgiu, nepaisant suvokiamo socialinio statuso ar galios lygio.
Egzistuoja daugybė persekiojimo formų, dažniausiai pagrįstų suvokiamais įsitikinimų ar fizinių savybių skirtumais. Religinis persekiojimas yra viena iš labiausiai paplitusių formų ir, atrodo, egzistavo per visą įrašytą žmonijos istoriją. Tai dažnai sukelia vieno tikėjimo ar religinės sistemos žmonės, kurie mano, kad kitos religijos formos yra prastesnės arba neteisingos. Nors toks požiūris gali būti potencialiai nekenksmingas, jis taip pat gali pasireikšti kaip smurtas. Dėl tokio nepakantumo buvo įvykdyta daugybė karų ir žmogžudysčių.
Rasinis persekiojimas dažnai grindžiamas fiziniais skirtumais arba šeimos ar genties skirtumais. Toks netinkamas elgesys sukūrė tokias situacijas kaip Afrikos vergovė ir Europos bei Amerikos vergų prekyba, kuri išaugo dėl tokio neigiamo požiūrio į kitus žmones. Taip pat buvo nemažai genocido atvejų, kurstytų dėl rasinės ar etninės netolerancijos. Tokio pobūdžio veiksmai dažnai gali būti mažai susiję su asmens odos spalva ar veido bruožų skirtumais, o daugiau su kitų suvokiama etnine priklausomybe dėl genealogijos ir kultūros ar genčių istorijos skirtumų.
Kitos paplitusios persekiojimo formos yra dėl lyties, seksualinės orientacijos, klasės ar socialinės padėties ir net meninių nuostatų. Dėl tokio požiūrio pobūdžio kitus persekiojantys asmenys nebūtinai turi būti tikros galios pozicijoje, bet gali tiesiog pasitelkti didesnį skaičių ar minios mentalitetą, kad paskatintų kitus neapykantą ir smurtą. Teisiniu požiūriu persekiojimas dažnai gali tapti nusikalstama veika, o kai vykdomas veiksmu ar neapykantą kurstančia kalba, gali būti laikomas nusikaltimu buityje, nusikaltimu žmoniškumui ir galbūt karo nusikaltimu. Taip pat yra psichologinis sutrikimas, dažnai vadinamas „persekiojimo kompleksu“, kai žmogus tiki, kad yra persekiojamas, dažnai dėl haliucinacinių figūrų ar kliedesių.