Deliktų reforma sumažintų deliktų bylų skaičių ir jose atlyginamos sumos doleriais. Dauguma deliktų bylų yra susijusios su asmens sužalojimu, tačiau apima bet kokią situaciją, kai pažeidžiama asmeninė nuosavybė, reputacija, protas ar kūnas. Deliktų reformos šalininkai labiau nei bet kas kitas siekia kontroliuoti kompensacijų, skiriamų įvairiose situacijose, dydį.
Pats deliktas yra subjektyvi teisės sritis. Tai reiškia bet kokį sužalojimą ar veiksmą prieš asmenį, darantį žalą ir neapima sutarčių. Išaiškinti, kas kvalifikuojama kaip teisėta žala ieškinyje, gali būti sunku padaryti. Paskirti dolerio sumą šiam ieškiniui gali būti ne mažiau sudėtinga. Deliktų reformos šalininkai mano, kad dėl netikslaus delikto pobūdžio ieškiniai ir mokėjimai už tuos ieškinius smarkiai išaugo.
Siūloma įvairių rūšių delikto reforma. Jei reforma įvyktų, tai būtų maži teisės aktų gabalai, kurių kiekvienas nurodo konkrečią delikto sritį. Dvi konkrečios sritys, kurios sulaukė didelio visuomenės dėmesio, yra baudžiamoji žala ir neekonominė žala.
Baudžiamoji žala yra pinigų sumos, mokamos siekiant nubausti nusikaltėlį, tuo pačiu atgrasant būsimus panašius nusikaltėlius. Šios pinigų sumos paprastai skiriamos, kai nusikaltimas yra ypač baisus arba piktybinis. Neturtinė žala – tai bet kokie pinigai, išmokami siekiant kompensuoti nukentėjusios šalies skausmą ir kančias. Tai gali būti sutuoktinio ar mylimo žmogaus netektis.
Deliktų reformos šalininkai mano, kad per pastaruosius 20 metų labai padaugėjo ieškinių, o atlyginama žala tapo vis didesnė. Socialines problemas, tokias kaip didėjančios sveikatos priežiūros išlaidos, jie daugiausia sieja su ieškiniais dėl netinkamos medicinos praktikos. Advokatai nori matyti reformą, kuri apribotų neekonominę žalą ir užkirstų kelią pernelyg didelėms baudžiamosioms žaloms, be kitų pagrindinių pakeitimų.
Delikto reformos priešininkai mano, kad šios žalos ribojimas prieštarauja Konstitucijai ir turėtų nemažai neigiamų padarinių. Jie mano, kad korporacijos apsvarstytų piniginius nuostolius prieš visuomenės gerovę, jei būtų suteikta galimybė pasirinkti. Jie sako, kad korporacijos rečiau atsižvelgs į žmonių nuostolius, o ne į įmonės ekonominius nuostolius, jei yra apribojimų, kiek jos turėtų sumokėti per neteisėtos mirties ieškinius. Jie mano, kad išmokėjimų ribojimas apribos asmenines laisves ir pasirinkimus.