Privalomasis tarpininkavimas yra alternatyvaus ginčų sprendimo forma, pagal kurią dalyviai turi pereiti tarpininkavimo procesą prieš teismo procesą arba vietoj jo. Skirtingai nuo savanoriško tarpininkavimo, privalomos tarpininkavimo kartais gali būti reikalaujama pagal galiojančią sutartį arba teisėjo nurodymas. Šalininkai mano, kad privalomas tarpininkavimas gali padėti sumažinti teismo bylų naštą, o bylos šalys gali išspręsti savo problemas padedant, o ne pasikliauti teisėju, kuris išspręs klausimą. Tačiau tais atvejais, kai šalys iš tikrųjų yra priešingos, privalomas tarpininkavimas gali virsti tik žaismingu maču.
Kadangi tarpininkavimas paprastai yra daug pigesnis nei teismas, kai kuriose sutartyse yra sąlyga, pagal kurią visiems ginčams reikalingas tarpininkavimas arba kita alternatyvaus ginčų sprendimo forma, pavyzdžiui, arbitražas. Kadangi tarpininkavimas nepriima teisiškai įpareigojančio sprendimo, sutartys, kuriomis įpareigoja atlikti procesą, paprastai tampa tradicinio teismo proceso pirmtaku. Kita vertus, privalomas arbitražas paprastai įtraukiamas į sutartį kaip alternatyva teismui, nes dėl jo priimamas privalomas sprendimas. Sutartys, kuriose gali būti nurodytas tarpininkavimas, apima ikivedybines sutartis, paslaugų sutartis ir nuomotojo ir nuomininko sutartis.
Kai kuriuose regionuose teismas gali pasilikti teisę tam tikrais atvejais nurodyti tarpininkauti. Šeimos teisės bylos, pvz., skyrybos ir globos klausimai, taip pat skolų problemos ir paprasti civiliniai ieškiniai, kartais yra teismo įsakymo tarpininkavimo objektai. Procesas gali būti paskirtas, jei teisėjas nusprendžia, kad dalyviams bandyti priimti abipusį sprendimą bus veiksmingiau ir pigiau. Kad tokio tipo tarpininkavimas veiktų, teisėjas paprastai turi įvertinti, ar šalys yra pajėgios veikti sąžiningai, kad pasiektų sprendimą.
Tarpininkavimas turi tam tikrų privalumų, nesvarbu, ar jis privalomas, ar pasirenkamas savarankiškai. Pirma, procesui vadovauja apmokyta, neutrali trečioji šalis, kuri gali padėti abiem pusėms rasti teisingą susitarimą. Tarpininkas gali padėti palaikyti diskusiją tikslingai, o tai gali būti labai naudinga ginčytinais atvejais ar situacijose, kai kyla didelių emocijų. Be to, privalomas tarpininkavimas užtikrina didesnį privatumą nei viešas teismo procesas, nes tarpininkavimo sesijos paprastai vyksta griežtai konfidencialiai. Tai gali užkirsti kelią viešam nešvarių skalbinių išvėdinimui teisme, o tai gali būti labai svarbu tais atvejais, kai kyla pavojus asmeninei ar profesinei reputacijai.
Kai kuriems teismams pasirenkant privalomą mediaciją kaip teisinio proceso racionalizavimo priemonę, vienas iš pagrindinių iškeltas klausimas – ar mediacijos metu priimti sprendimai yra vykdytini. Jei šalys susitaria dėl tarpininkavimo, teisėjas gali jomis pasikliauti, kad būtų įvykdytos sąlygos, o ne priimti galutinį teismo sprendimą. Kai kurie teisės mokslininkai siūlo, kad susitarimas, nors ir nėra teisiškai privalomas, turėtų būti priimtinas kaip įrodymas būsimame ieškinyje, jei viena šalis atsisakytų laikytis susitarimo sąlygų.