Nuo 2000 m. visos Europos Sąjungos šalys buvo įpareigotos dalyvauti automatizuotoje pirštų atspaudų identifikavimo schemoje, vadinamoje EURODAC, siekiant atsekti ir identifikuoti prieglobsčio prašytojus ir nelegaliai sienas kirtusius asmenis. Terminas EURODAC kilęs iš frazės „Europos daktiloskopija“, kuri iš esmės reiškia pirštų atspaudų paėmimą. Sistema reikalauja, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės sienos kirtimo punktuose imtų tam tikrų kategorijų žmonių pirštų atspaudus. Tie pirštų atspaudai kartu su tam tikra identifikavimo informacija turi būti siunčiami į centralizuotą Europos duomenų bazę. Tą duomenų bazę tvarko Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, kuris nustato saugojimo trukmės ir duomenų saugumo taisykles.
Vienas iš pagrindinių EURODAC sistemos tikslų – supaprastinti imigracijos duomenis tarp šalių, skatinti greitas ir efektyvias su imigracija susijusias paieškas. Europos Sąjunga yra didelė institucija, turinti daug valstybių narių. Gali būti sudėtinga padaryti vienoje iš tų šalių surinktus duomenis vyriausybės atstovams prieinamus kitoje šalyje. Bent jau imigracijos atveju šį iššūkį gali sumažinti EURODAC sistema.
EURODAC reikalauja, kad kiekviena valstybė narė pirštų atspaudus paimtų bet kurio vyresnio nei 14 metų asmens, kuris siekia prieglobsčio jos šalies teritorijoje, pirštų atspaudus. Pirštų atspaudai taip pat turi būti fiksuojami vyresniems nei 14 metų asmenims, kurie, kaip nustatyta, nelegaliai kirto sieną arba kurie nelegaliai gyvena šalyje. Pirštų atspaudai skaitmeniniu būdu turi būti siunčiami į ES „centrinį padalinį“, esantį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) biure. Be skaitmeninių pirštų atspaudų nuskaitymo, įrašuose taip pat nurodoma ES šalis, kurioje buvo paimtas pirštų atspaudas, asmens lytis, prieglobsčio prašymo arba nelegalios imigracijos mokesčio vieta ir data, surinkimo ir perdavimo datos bei nuorodos numeris.
Visos Europos Sąjungos valstybės narės privalo laikytis pirštų atspaudų perdavimo ir saugojimo mandatų. Tačiau kitos Europos šalys gali nuspręsti dalyvauti savanoriškai. Taip sukuriama centralizuota duomenų bazė, kuri gali būti aptarnaujama visame Europos žemyne.
EDAPP saugo visus įrašus centriniame padalinyje iki dešimties metų ir leidžia bet kuriam ES imigracijos agentui ieškoti įrašų. Kai į centrinį bloką patenka piršto atspaudas, atitinkantis jau esantį piršto atspaudą, imigracijos pareigūnams nedelsiant siunčiamas įspėjimas. Idėja – greitai nustatyti asmenis, kurie anksčiau kreipėsi dėl prieglobsčio kitose ES šalyse arba kurie anksčiau buvo aptikti nelegaliai kertantys kitas ES sienas. Tokiu būdu pirštų atspaudų ėmimas tapo vienu iš svarbiausių ES teismo medicinos metodų, skirtų racionalizuoti imigraciją. Įrašai sunaikinami praėjus dvejiems metams po to, kai asmuo įgyja ES pilietybę arba gauna leidimą gyventi; kitu atveju jie sunaikinami po 10 metų.
EURODAC sistema sukėlė tam tikrų ginčų, ypač tarp privatumo gynėjų. Privatumo gynėjai tvirtina, kad imigrantų pirštų atspaudų saugojimas ir žymėjimas pažeidžia asmeninį tų imigrantų privatumą ir gali sukelti nesąžiningą ir bereikalingai šiurkštų elgesį sienos kirtimo punktuose. Savo ruožtu EDAPP pažadėjo itin atidžiai rinkti ir apsaugoti visą informaciją. EDAPP taip pat sukūrė sistemą, pagal kurią asmenys gali kreiptis, kad pamatytų apie juos turimą informaciją. EDAPP yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai.