Kas yra asmeninis atstovas?

Asmeninis atstovas yra asmuo, atsakingas už finansinių reikalų tvarkymą kito asmens vardu. Dažniausias asmeninio atstovo tipas yra testamento vykdytojas, dar vadinamas administratoriumi, kuris tvarko testamentą. Asmeniniai atstovai taip pat gali veikti gyvų žmonių, kurie negali susitvarkyti savo finansinių reikalų, vardu, pavyzdžiui, kai nepilnamečiui reikalingas globėjas, nes jai neleidžiama savarankiškai priimti finansinių sprendimų.

Asmeninis atstovas daugeliu atvejų visiškai kontroliuoja savo tvarkomus finansinius reikalus. Tam reikia labai aukštų etikos standartų turinčio žmogaus, kuris elgsis labai atsakingai. Asmeniniai atstovai paprastai yra įpareigoti tvarkyti finansinius reikalus, už kuriuos jie yra atsakingi, taip, tarsi jie būtų savo pačių, tuo pat metu atsižvelgdami į išreikštus pageidavimus. Pavyzdžiui, jei asmeninis atstovas žino, kad mirusysis norėjo, kad pinigai būtų paaukoti labdarai, atstovas pasirūpins, kad šis noras būtų patenkintas.

Turėdamas testamentą, asmeninis atstovas dažnai dirba su paveldėjimo advokatu, nes procesas gali komplikuotis. Atstovas perskaito testamentą, praneša kreditoriams apie mirusįjį ir užtikrina, kad visi testamentai būtų vykdomi pagal nurodymus ir testamento sąlygos. Mainais už šį darbą asmeninis atstovas gauna mokestį, kuris sumokamas iš turto. Jeigu testamente mokestis nenurodytas, palikimo nustatymo teismas nustatys, kiek atstovui turi būti sumokėta.

Tvarkydamas reikalus gyvo asmens vardu, asmeninis atstovas įpareigotas reikalus tvarkyti kuo glaudžiau pagal asmens, kuriam atstovas dirba, pageidavimus. Taip pat tikimasi, kad atstovai išmintingai tvarkys sąskaitas ir elgsis atsakingai, kai reikia nuspręsti, kaip turėtų būti panaudoti pinigai. Pavyzdžiui, globėjas negalėtų išlaidauti namų apyvokos prekėms, argumentuodamas, kad tai ateityje gali atimti iš globėjo reikalingų pajamų.

Kai kuriais atvejais asmeninį atstovą turi paskirti teismas. Taip gali nutikti, kai kas nors miršta be testamento arba kai nėra įvardytų asmeninių atstovų. Teismas dažnai paskiria patyrusį advokatą arba asmeninį atstovavimą siūlančią įmonę, o šiems paskirtiems atstovams taikomi tie patys standartai, kaip ir testamentuose ar kituose dokumentuose nurodytiems atstovams.