Ieškojo atlyginimo sutartis turi būti vertinama atsitiktinai, nes visos sąlygos, sąlygos ir aplinkybės kiekvienam pardavėjui yra skirtingos. Rašytinė ir pasirašyta sutartis yra būtina, jei radėjas tikisi kokių nors teisinių įsipareigojimų surinkti mokėjimą. Agentai ar brokeriai, kurie paveda pokalbius tarp pirkėjų ir pardavėjų, visada turėtų dirbti su sutartimi, kuri pateikiama tarpininko ir pardavėjo susitikimo pradžioje.
Agento mokestis visada turi būti įtrauktas į radėjo atlyginimo sutartį iš anksto, o mokestis paprastai išreiškiamas pardavimo kainos procentais. Brokeriai ir agentai radėjo mokestį vadina siuntimo mokesčiu. Dažnai brokerio prašymas net 1% pardavimo kainos yra perpus mažesnis. Galutinis rezultatas priklauso nuo derybų su pardavėju.
Ieškojo atlyginimo sutartyje turėtų būti nurodyta ne tik sutarta mokesčio sumos procentinė dalis, bet ir nurodyta, kada agentas ar brokeris uždirbs mokestį, pvz., po konkrečios datos ar procedūros. Pavyzdžiui, jei brokeris supažindina būsimą pirkėją su pardavėjo įmone, o tada tas būsimas pirkėjas tampa tikru pirkėju, sutartyje turėtų būti nurodyta, kad šis sandoris garantuoja radėjo arba siuntimo mokestį.
Ypač be sutarties atsitiktiniai „ieškotojai“ gali negauti jokio mokesčio, atsižvelgiant į asmeninius ir verslo santykius. Pardavėjo jaučiamas įsipareigojimas dažniausiai lemia, ar bus sumokėtas nesutartinis radėjo mokestis. Derantis dėl radėjo atlyginimo atsižvelgiama į prisistatymo vertę. „Ieškančiojo“ pasiūlymas, kad pardavėjas turėtų paskambinti tam tikram būsimam pirkėjui, paprastai nėra laikomas vertu mokesčio.
Ieškojo atlyginimo sutartį turėtų sudaryti advokatas ir notariškai patvirtinti, ar „radėjas“ yra draugas ar šeimos narys, ar ne. Visada nuo pat pradžių aptarkite galimybę gauti atlyginimą atradėjui ir niekada nesitikėkite, kad toks bus. Sutartyje turėtų būti nurodyta ne tik kada, bet ir kaip bus sumokėtas mokestis – pavyzdžiui, čekiu ar tiesioginiu įnašu į radėjo sąskaitą.