Kas yra tiesus važtaraštis?

Tiesus važtaraštis – tai admiraliteto teisėje naudojamas dokumentas, kuriame nurodomas nurodytų prekių siuntėjas, vežėjas, pervežantis tokias prekes, ir šalis, kuriai prekės siunčiamos pristačius. Nuo kitų važtaraščių jis skiriasi tuo, kad dokumente konkrečiai nurodomas gavėjas. Vežėjas šį dokumentą turi pateikti siuntėjui, gavęs nurodytas prekes ir pakrovęs jas į vežėjo laivą.

Prekių siuntimo sutartis įforminama tiesioginiu važtaraščiu. Tai leidžia vežėjui dokumentuoti sutarties šalis ir bet kokias konkrečias šio konkretaus prekių gabenimo sąlygas. Vežėjas tiesiai į važtaraštį gali įtraukti konkrečias su šia siunta susijusias sąlygas. Visi bendrieji terminai gali būti dokumentuojami kitoje dokumento pusėje. Siuntėjas sutinka su šiomis sąlygomis, pasirašydamas patį dokumentą.

Vežamos prekės turi būti tiksliai aprašytos dokumente. Siuntėjas taip pat turi nurodyti vežamų prekių vertę. Prekių pristatymo įkainiai gali priklausyti nuo konkrečios prekių klasifikacijos ar vertės. Bet koks konkretus atsakomybės už prekių sugadinimą gabenimo metu apribojimas yra dokumentuojamas tiesioginiame važtaraščio dokumente.

Yra vienodas tiesus važtaraščio dokumentas, kurį naudoja daugelis vežėjų. Siuntėjas turi pateikti vežėjui informaciją apie gavėją tuo pačiu metu, kai pateikia nurodytas prekes vežėjui. Bet kokie specialūs prekėms reikalingi dokumentai, pavyzdžiui, vyriausybės reikalaujamos formos, turi būti pridedami prie prekių, kai jos pakraunamos į laivą. Visos pavojingos medžiagos ar specialiai supakuotos prekės turi būti atitinkamai paženklintos pristatant vežėjui. Prekės aprašyme važtaraštyje taip pat turi būti nurodyta, kurios iš prekių yra pavojingos medžiagos arba reikalauja ypatingo apdorojimo.

Siuntėjas gali išsiųsti prekes gavėjui, už kurias gavėjas turi sumokėti pristatymo metu. Siuntėjas turi pateikti vežėjui patvirtinimą, kad visos siunčiamos prekės yra tinkamai klasifikuojamos ir supakuotos pagal atitinkamas vyriausybės nuostatas. Siuntėjas taip pat turi duoti vežėjui leidimą nepristatyti krovinio gavėjui, jeigu gavėjas neapmokėjo krovinio. Tai leidžia vežėjui laikyti siuntą tol, kol gavėjas sumokės.