Kas yra komercinis tarpininkavimas?

Komercinis tarpininkavimas yra procesas, naudojamas spręsti nesutarimus, kylančius komerciniuose santykiuose. Tai gali apimti nesutarimus dėl žemės, medžiagų, teisių, galimybių ir sutarčių. Paprastai komercinio tarpininkavimo procese yra šeši etapai. Abi šalys turi susitarti pasinaudoti profesionalaus tarpininko paslaugomis, kad išspręstų ginčą ir būtų saistomos pasiekto susitarimo.

Profesionalus tarpininkas dažnai yra teisininkas, baigęs papildomą komercinio tarpininkavimo mokymo programą. Jis arba ji turi teisinių žinių ir kompetencijos derinį, taip pat įgūdžių, reikalingų abiem šalims priimtinam sprendimui pasiekti. Komercinio tarpininkavimo naudojimas sprendžiant verslo ginčus nuolat didėja, nes tai puikus būdas išspręsti ginčą formaliu procesu, už daug mažesnę kainą nei civilinis ginčas. Svarbu, kad abi ginčo šalys sutiktų su mediacijos procesu ir konkretaus tarpininko paskyrimu.

Komercinio tarpininkavimo procese yra šeši tipiški etapai, ir nors detalės gali skirtis, dauguma tarpininkavimo vyksta pagal šį planą. Tikimasi, kad abi pusės į tarpininkavimo posėdį atvyks pasirengusios peržiūrėti ginčo detales ir turėdamos įgaliojimą susitarti. Reikalinga pasiruošimo apimtis priklauso nuo ginčo trukmės, tačiau dauguma įmonių užtrunka mažiausiai dvi ar tris dienas, kad sutvarkytų pagalbinę medžiagą į segtuvą ir paruoštų įvadinius teiginius bei pagrindinių klausimų santrauką. Galimų sprendimo variantų ir apyvartinių dalykų sąrašas gali būti labai naudingas atliekant faktinį procesą.

Komercinio tarpininkavimo sesijos pradžioje mediatorius pasirūpina, kad būtų supažindinti, paaiškina mediacijos tikslus, taisykles ir etiketą. Labai dažnai tarpininkas visiems prie stalo pateikia laukiamų protokolų sąrašą. Dažnai išvardijamos paprastos taisyklės, tokios kaip nešvanki kalba, grėsmingas elgesys ir leisti kitam asmeniui netrukdomai kalbėti.

Kitas proceso žingsnis – įžanginiai dalyvių pasisakymai. Kiekviena šalis kviečiama savais žodžiais paaiškinti, kokia yra ginčo priežastis ir poveikis bei pateikti bent vieną pasiūlymą, kaip jį išspręsti. Kitos pusės pertraukimas ar taisymas neleidžiamas. Šiame etape tarpininkas dažnai sušaukia trumpą pertrauką, kad būtų galima palyginti sprendimo pasiūlymus ir sudaryti sutartų faktų sąrašą.

Abi šalys vėl suvienijamos, kad peržiūrėtų įžanginiuose pareiškimuose iškeltus klausimus ir pasiūlytų kompromisą arba sprendimo variantus. Kiekviena šalis turi galimybę privačiai susitikti su tarpininku ir aptarti santykines savo pozicijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei aptarti susitarimo galimybes. Po šių susitikimų tarpininkas vėl suburia abi puses, kad aptartų galimus sprendimus ir nagrinėtų detales, kol bus pasiektas susitarimas. Tarpininkas pagrindinius dalykus dokumentuoja raštu, o abi šalys pasirašo susitarimo kopiją, parodydamos, kad su juo sutinka.