Delikto byla reiškia civilinį ieškinį, kurį vienas asmuo pareiškia kitam. Deliktinė byla leidžia asmeniui susigrąžinti piniginę žalą už sužalojimus, kuriuos atsakovas padarė dėl neatsargaus ar tyčinio elgesio. Tai skiriasi nuo baudžiamojo bylinėjimosi ir yra skirtingos taisyklės bei įrodinėjimo pareiga.
Delikto teisė – tai teisės aktų, susijusių su civiliniais nusikaltimais arba neteisybėmis, kurias vienas asmuo daro kitam asmeniui, visuma. Deliktų teisė egzistuoja bendrosios teisės jurisdikcijose, įskaitant JAV, Kanadą, Australiją, Angliją, Škotiją ir Airiją. Deliktų teisę visų pirma sudaro teisėjų priimta teisė arba teismų praktika, kuri buvo sukurta per ilgus teismų sprendimus šiose bendrosios teisės jurisdikcijose.
Pagal deliktinę teisę asmenys turi teisinę pareigą elgtis atsakingai ir tinkamai kitų asmenų atžvilgiu. Pažeidus šias teisines pareigas, jas pažeidusiam asmeniui taikomos civilinės nuobaudos. Pažeidimas sukelia delikto bylinėjimąsi.
Yra dviejų rūšių delikto bylinėjimosi bylos: ieškiniai dėl delikto, pagrįsti tyčiniais deliktais, ir ieškiniai dėl neteisėtų veiksmų, pagrįsti aplaidumu. Kartais už veiksmą, dėl kurio atsiranda deliktas, baudžiama ir pagal baudžiamąjį įstatymą, ypač jei deliktas yra tyčinis. Tačiau taip yra ne visada ir visada turi vykti du skirtingi teismo procesai, jei kaltinamajam bus pateikti ir baudžiamieji, ir civiliniai kaltinimai.
Tyčiniai deliktai atsiranda, kai vienas asmuo tyčia kenkia kitam. Žalos auka gali pareikšti ieškinį kaltininkui pagal delikto teisės principus. Auka gali susigrąžinti piniginę žalą, kurią jis faktiškai patyrė, už prarastą atlyginimą ir medicinines sąskaitas. Jis taip pat gali susigrąžinti žalą, patirtą dėl skausmo, kančios ir emocinio išgyvenimo, taip pat žalos, vadinamos „baustine žala“, kurios skirtos tik žalingo veiksmo kaltininkui nubausti.
Deliktai dėl neatsargumo atsiranda, kai vienas asmuo dėl neatsargumo sužaloja auką. Pagal deliktinės teisės principus kiekvienas turi pareigą rūpintis ir elgtis protingai. Jei nesielgtų taip, kaip elgtųsi protingas asmuo, gali būti pradėtas bylinėjimasis su deliktu, jei dėl neatsargaus elgesio padaroma žala.
Įrodinėjimo standartas pagal delikto ieškinį yra įrodinėjimo standarto persvara. Tai reiškia, kad ieškovui, kad būtų atlyginta žala, nereikia įrodinėti kiekvieno delikto elemento be pagrįstų abejonių. Ieškovui tereikia įrodyti, kad labiau tikėtina, kad atsakovas atliko neatsargius ar tyčinius veiksmus ir kad veiksmai iš tikrųjų padarė žalą.
Pagal tradicinius delikto principus, jei ieškovas taip pat buvo neatsargus arba prisidėjo prie žalos atsiradimo, ieškovas negalėtų susigrąžinti savo žalos. Tai buvo vadinama indėlio aplaidumo principu. Ši taisyklė dabar buvo pakeista daugumoje jurisdikcijų, įskaitant JAV, ir pagal naują lyginamojo aplaidumo taisyklę ieškovas vis tiek gali susigrąžinti, bet jo susigrąžinimas ribojamas jo paties atsakomybės procentine dalimi.